Tėvai: „Norime, kad mūsų vaikai užaugtų skaitančiais, knygas mėgstančiais žmonėmis“

2024-11-11

Lietuvoje dar neturime kartos, kuri užaugo skaitydama nuo pirmųjų gyvenimo dienų. Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos darbuotojų teigimu, pavyzdžiui, Suomijoje, jau yra keturiasdešimtmečių, kurie knygą gavo dovanų iš valstybės vos tik gimę.

Mūsų šalyje ankstyvojo skaitymo skatinimo projektas „Knygų startas“ skaičiuoja dar tik penktus metus, tačiau ir per tą sąlyginai neilgą laikotarpį į programą įsitraukę tėvai jau džiaugiasi knygas pamėgusiais savo mažyliais. Šeimos lauknešėlius su pirmąja knyga kiekvienoje Lietuvos ligoninėje gauna naujagimio susilaukę tėveliai.

Ankstyvasis skaitymas prasideda nuo gimimo

Ankstyvojo skaitymo patirtimi savo šeimose dalijasi tėtis Andrius ir mama Rasa. Pirmagimės Dovilės tėtis Andrius dar visai neseniai galvojo, kad ankstyvasis skaitymas vaikams aktualus taps tik prieš mokyklą, na, gal metus iki mokyklos. Kai kalbėjomės su Andriumi, šeimos mažylei Dovilei buvo pustrečio mėnesio ir jie jau buvo pradėję skaityti.

Tėtis greit pamatė, kaip knyga su paveikslėliais žadina dukros smalsumą. „Dažniausiai atsigulame dviese: aš ant nugaros ir skaitau jai, ji reaguoja, nežinau, ar nuo spalvų, ar nuo garso, bet toks mūsų buvimas kartu“, – sako Andrius.

Anot pirmagimės tėčio, tik pradžioje buvo neįprasta. „Buvo labai keista, kad nuo 0 metų jau gali skaityti. Nežinojau to. Pavartėme tą knygutę, labai gražios iliustracijos, pačiam įdomu pažiūrėti, vaikui skaityti. Labai linksmai padarytos, ir atrodo, kad vaikas žiūri, jai įdomu, kai rodai, akis varto, kažką bando įžiūrėti...“ Andriaus teigimu, ligoninėje gavę skaitymo lauknešėlį ir rekomenduojamų knygų sąrašą, vėliau patys nusipirko keletą knygelių savo iniciatyva.

Mama Rasa turi du vaikus. Antroką sūnų ir metukų dar nesiekiančią dukrelę. Antrokas sūnus jau pats keliauja į biblioteką keistis knygų. „Ta skaitymo kelionė prasidėjo prieš septynerius metus. Kaip mokytoja, dirbusi su pradinukais, jau turėjau aiškią nuostatą, kad su vaikais galima pradėti anksti skaityti. Sūnus jau pamėgęs tas knygas, turi jų įvairių. O mažoji dar tik pradeda pažintį su knygelėmis storais lapais, tomis medžiaginėmis“, – pasakoja Rasa.

Rasa, priėmusi skaitymo naudos idėją, siekė, kad ir jos vaikai gana anksti pradėtų skaityti ir užaugtų skaitančiais, knygas mėgstančiais žmonėmis. Mama sako, kad su sūnumi jau po pusmečio pradėjo skaityti po puslapį. „Jam patiko, manau, jeigu leidi laiką su knyga, jis, ko gero, tai ir pamėgsta“, – pabrėžia dviejų vaikų mama.

Projekto simbolis pupelė simbolizuoja vaikų augimą su knyga

Mažylių tėveliai anksti suprato, kad pirmosios knygelės jų vaikams yra dienos rutinos namie pagalbininkės. „Skaitome tas knygutes, smagu. Mes dar maži, kol kas trumpai esame budrūs, apie keturiasdešimt minučių, tad, kai norime įdomesnės veiklos, aktyvumo, paskaitome“, – šypsosi pirmagimės tėtis Andrius.

Vyras didžiuodamasis sako, kad ant dukros vežimėlio kabo „Knygų starto“ ženklas – pliušinė pupelė. Balta pupelė yra projekto logotipas ir simbolis, reiškiantis augimą į viršų. Vaizdžiai kalbant, skaitydami vaikai kaip pupos stiebiasi aukštyn.

Tėtis Andrius sako, kad „Knygų starto“ dovanota pirma knygelė puikiai tarnauja dienos veikloms su augančia dukra. Andrius prisiminė nuotykį su ta pačia knygele jo brolio šeimoje. Andriaus brolis turi vyresnę – trejų metų dukrą, kuri knygą „Kapt kapt kapt“ yra tiesiog įsimylėjusi, be jos sunkiai gali užmigti, nes įprato, kad prieš miegą skaito jos tėtis.

„Buvo tokia istorija, kai brolis savo dukrą paliko pas močiutę, mūsų mamą, tad mergaitė niekaip nesusikaupė miegui, vis kartojo paslaptingą, močiutei nežinomą „kapt, kapt, kapt“, kol galiausiai tas „burtažodis“ buvo atskleistas kaip knygos prieš miegą pavadinimas, – prisiminimu pasidalijo Andrius.

Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto organizatoriai teigia, kad atlikta nemažai tyrimų, kurių rezultatai rodo, jog skaitant nuo pirmųjų dienų vyksta spartesnė kalbos raida, turtėja žodynas ir vaizduotė, stiprėja tėvų ir vaiko ryšys, ugdomi socialiniai ir emociniai įgūdžiai, didinamas psichologinis atsparumas.

Mama Rasa taip pat pabrėžia ankstyvojo skaitymo naudą. „Taip, žodynas pradėjus skaityti anksti tikrai platesnis. Iš savo mėgstamų enciklopedijų sūnus atpažįsta architektūros stilių, kartą savo močiutei paaiškino, kad gervuogės žiedas yra tos pačios šeimos kaip ir rožės. O Petsono istorijos tampa smagių aptarimų šeimoje objektu“, – skaitymo rutina dalijasi pašnekovė.

Anot Rasos, kai šeima leidžiasi į tolimą kelionę automobiliu, skaito knygas su vyru pakaitomis, knyga padeda įveikti ilgesnę kelionę, kartu smagiai praleisti laiką. „Tai mūsų specialiai pasirinkta alternatyva: ne planšetė ar telefonas, o knygos skaitymas kartu“, – teigė ji.

Rasa sako, kad susiduria su įvairiais tėvų požiūriais dėl skaitymo. Vieni štai sako, kad „mūsų vaikui nepatinka, jis nemėgsta. Jūsų vaikas kitoks, jis linkęs prie knygų, o mūsiškiui nepatinka“. Ji svarsto, kad greičiausiai pačioje šeimoje nėra tokio įpročio ir pomėgio kaip knygų skaitymas. Ir tėvai turbūt nesirenka knygos kaip įprastos rutinos savo gyvenime, kaip vertybės.

Pirmoji knyga skatina skaitymą šeimoje

Tėvai, vertindami jau kurį laiką mūsų šalyje vykstančią iniciatyvą, kai kiekvienas Lietuvos naujagimis nemokamai gauna „Knygų starto“ lauknešėlį, sako, kad šis paskatinimas reikšmingas, gauti pirmą knygutę mažyliui – geras jausmas. Tėvai „Knygų startą“ kaip nacionalinę iniciatyvą laiko prasminga veikla, nes ir patys šeimose jaučia skaitymo naudą.

Mama Rasa prisimena: „Kartą vaikštinėjau po knygyną, ten buvo ir mama su metinuku. Pardavėja jai kažką siūlė, o mama sako, kad jis dar per mažas, jam knygos neįdomios, jam dar nėra atitinkamų knygų, jis dar neskaito. Tačiau tai netiesa – vaikas jau puikiai gali matyti tas knygas ir jam galima puikiai skaityti. Gavę tokią knygutę – būtinai pabandykite ją paskaityti“, – kviečia pašnekovė. Mama pedagogė taip pat priduria, kad ugdymas visada yra prasminga veikla.
 

Projekto „Knygų startas“ tikslas – užauginti pirmą kartą, kurios skaitymo patirtis prasidėtų nuo pirmųjų dienų. Projektą įgyvendina Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka su partneriais. Projektą finansuoja Kultūros ministerija.