Skaitymo metai - Naujienos:Dvidešimtoji Vieno lito premija – poetei Dovilei Zelčiūtei

Naujienos

2019-02-20
Dvidešimtoji Vieno lito premija – poetei Dovilei Zelčiūtei


Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus sumanyta literatūrine Vieno lito premija šiemet pagerbta Dovilė Zelčiūtė. Šia premija poetė įvertinta už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2018).

Vieno lito premijos dvidešimtmetis bus švenčiamas kovo 6 d., trečiadienį, 17 val. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56). Šventėje dalyvaus 2019 m. laureatė poetė Dovilė Zelčiūtė, ją sveikins kauniečiai rašytojai, muzikuos pianistė Šviesė Čepliauskaitė ir Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas Tomas Ladiga. Vakaro vedėjai Milda Kiaušaitė ir Vidmantas Elmiškis.

Renginio rėmėjai: skulptorius Stasys Žirgulis, bravoras „Volfas Engelman“, „Interlingua Basilea“, projektą iš dalies finansuoja Asociacija LATGA.

Dovilė Zelčiūtė – poetė, dramaturgė, eseistė. Gimė ir gyvena Kaune, vaikystėje mokėsi muzikos, Vilniaus universitete Kauno humanitariniame fakultete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Mokytojavo, dirbo Kauno televizijoje kultūrinių laidų vedėja, Kauno kultūros ir meno savaitraštyje „Nemunas“, dirba redaktorės sutartinį darbą įvairiose leidyklose. D. Zelčiūtės straipsniai fotografijos ir teatro temomis publikuoti kultūros savaitraščiuose „Nemunas“, „Literatūra ir menas“. Taip pat rašytoja Kauno menininkų namuose organizuodavo fotografijos parodas, rengdavo susitikimus su menininkais, fotografų susibūrimus ir diskusijas. Nuolat kūrybiškai bendradarbiauja su lietuvių išeiviais Šveicarijoje, Vokietijoje ir Europos lietuvių centru. Kūryba yra versta į rusų, anglų, švedų, bulgarų, lenkų, vokiečių ir prancūzų kalbas. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narė – nuo 2007 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1999 m.

Poetė D. Zelčiūtė garsėja kaip nerimstanti, ieškanti, kintanti ir tuo pačiu metu nesunkiai atpažįstama, savitą braižą turinti autorė. Literatūrologas Regimantas Tamošaitis taikliai pastebėjo: „Ji eilėraščiu kalba apie save, jos eilėraštis – naujasis atvirumas. Taip ir būtų galima iškilmingai pavadinti – naujojo atvirumo poezija. Autentiškas moters atsivėrimas, bet visai nebe toks kaip, tarkim, Salomėjos Nėries. Nėris, manau, išdidžiai spjautų į visas prijuostes, laikytų jas pasityčiojimu iš poetės jausmų, net neprisipažintų, kad žino apie tokių daiktų buvimą. Kažkas pasikeitė kūrybingos moters pasaulyje. Pirmoji atidžiau į savo aplinką, matyt, pasižiūrėjo J. Vaičiūnaitė. Dar romantiškai atsirinkdama: ką verta matyti ir ko – ne. Dovilė drąsiai įveikė visus barjerus, estetizuodama tai, kas, atrodo, yra iš esmės neestetiška. Ir atrasdama savo unikalią tapatybę, kurią estetizmas tarytum buvo išstūmęs iš gyvenimo.“

Fiksuodama dabartį, įamžindama kasdienio gyvenimo patirtis, Dovilė vis drąsiau klausia savęs ir skaitytojo apie egzistencinius žmogaus „nuopuolius“ ir „prisikėlimus“, tačiau lyrinis knygos „Prieglaudos miestai“ šnekėtojas – ne rūstus, vienaip ar kitaip elgtis įpareigojantis teisėjas, o išmintingas, tolerantiškas, galimų klaidžiojimų kelyje už rankos paimantis ir globojantis bendramintis. Poetė išsigrynina, nusipurto ankstesnių kūrybos kelių egzaltacijos dulkių žiupsnelius, žodžiai, liudijantys dievoieškos kančias ir džiaugsmus vis dažnai nuskamba kaip išgrynintos tiesos. Kalbama taupiai, asketiškai, o pasakoma daug, atveriant tiek moralinio imperatyvo erdves, tiek nustembant gelmeniškai pažvelgus saviop.

 

Vieno lito literatūrinė premija 

Vieno lito literatūrinė premija teikiama nuo 1999 m., sumanytojas – rašytojas Petras Palilionis. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Kauno rašytojai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai, kurie yra ne tik kompetentingi savo srities profesionalai, bet ir reikliausi skaitytojai.

Net ir Lietuvai įstojus į euro zoną Vieno lito premija kultūrinėje atmintyje išsaugo nacionalinės valiutos vardą, o laureatas viešame literatūros vakare apdovanojamas autoriniame skulptoriaus Stasio Žirgulio darbe įkurdinta 1 lito moneta, diplomu bei renginio rėmėjų piniginiu prizu.


Vieno lito premijos laureatai:

2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017).

2017 m. – Robertas Keturakis už  formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių knygoje „Nakties baltieji debesys“ (Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016).

2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto Angelas“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2015).

2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“ (Kaunas: Kauko laiptai, 2014).

2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas (mažųjų romanų knyga „Peržengti ribą“ (Kaunas: „Kauko laiptai“ , 2013).

2013 m. – Gintaras Patackas už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Kaunas: Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Kaunas: Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Kaunas: Naujasis lankas, 2012) („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“).

2013 m. – Petras Palilionis už nuopelnus ir premijos sumanymą.

2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje “Joju vienas” (2011 m., Kaunas: Kauko laiptai).

2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“ (2010 m., Kaunas: Nemunas).

2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (2009 m., Kaunas: Nemunas).

2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (2008 m., Kaunas: Aušra).

2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (2007 m., Vilnius: Alma littera).

2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (2006 m., Kaunas: Naujasis lankas).

2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (2005 m., Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla).

2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai: fragmentų apysaka“ (2004 m., Kaunas: Naujasis lankas).

2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (2003 m., Kaunas: Nemunas).

Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus.

2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas” (2002 m., Vilnius: Vaga).

2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (2001 m., Vilnius: Alma littera).

2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (2000 m., Vilnius: Andrena).

1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (1999 m., Kaunas: Santara).

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus informacija

Programą įgyvendina