Naujienos

2026 m. Šv. Jeronimo premija užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui į lietuvių kalbą skiriama Austėjai Merkevičiūtei – už vokiečių filosofijos, psichologijos ir psichoanalizės klasikų vertimus bei svarų indėlį į šių sričių lietuviškos terminijos formavimą, neprilygstamą įsipareigojimą vokiečių literatūros klasikai, persų poezijos atvėrimą lietuviškai skaitančiai auditorijai ir aukščiausius vertimo standartus.

Pradėjusi versti daugiau nei prieš trisdešimt metų, A. Merkevičiūtė paskelbė daugybę anuomet labai aktualių grožinės literatūros, filosofijos ir psichologijos vertimų iš vokiečių ir rusų kalbų Lietuvos kultūriniuose leidiniuose „Šiaurės Atėnai“, „Metai“, „Liaudies kultūra“, „Kultūros barai“, „Gimtoji kalba“. 1997-aisiais išleista pirmoji knyga, austrų psichiatro ir neurologo Viktoro E. Franklio „Vis vien sakyti gyvenimui Taip“. Ši knyga pradėjo vieną labai svarbią vertėjos veiklos giją, būtent psichoterapijos klasikų (trijų Vienos psichoterapijos krypčių pradininkų Sigmundo Freudo, Alfredo Adlerio, Viktoro E. Franklio ir analitinės psichologijos kūrėjo šveicaro Carlo Gustavo Jungo) veikalų vertimus. Kaip rašo literatūrologas dr. Regimantas Tamošaitis, „džiugu, kad sudėtingi, bet sykiu elegantiški ir sklandūs psichoterapijos klasikų opusai, įgavę adekvačią terminiją, taip pat sklandžiai suskambo lietuvių kalba“.

Antrąja A. Merkevičiūtės kūrybinio darbo gija tapo grožinė literatūra. Ir vėl pirmiausia Vienos klasikai: Stefano Zweigo trilogija „Pasaulio statytojai“ (stojus sunkmečiui leidykla atsižadėjo leisti trečiąją trilogijos dalį „Kova su demonu“ apie Hölderiną, Kleistą ir Nietschę) ir Eliasas Canetti (pirmieji du jo autobiografinio ciklo tomai). Paskui pasirodė poezijos vertimai iš persų ir vokiečių kalbų, išleistos Irano poetų Ali Abdollahi ir Sohrabo Sepehri rinktinės (Ali Abdollahi „Sielos smailė lanke“ pelnė 2018 m. „Poezijos pavasario“ premiją), taip pat dvikalbis Schirin Nowrousian poezijos tomelis „Wilna Worte / Vilniaus žodžiai“, už kurį poetei paskirta Vilniaus mero premija. Netrukus pasirodė pirmasis prozos vertimas iš persų kalbos, rūsčiai poetiškas Shokoofeh Azar romanas „Nušvitimas žaliojoje slyvoje“. 2025 m. išėjo ilgokai lauktas vienas svarbiausių XX a. antrosios pusės kūrinių vokiečių kalba, šveicarų poeto ir rašytojo Gerhardo Meierio, vadinamo Amraino Proustu, romanų ciklas „Bauras ir Bindšėdleris / Amraino tetralogija“. Čia vertėjai, matyt, pravertė visi ankstesni įgūdžiai ir prireikė naujų, nes itin poetišką ir sykiu kruopščiai tikslią trilogijos atmosferą autorius kuria net gramatikos lygiu.

A. Merkevičiūtė ne tik verčia, bet ir aktyviai dalyvauja edukacinėje veikloje. 2013 m. ji dalyvavo Lietuvos meno kūrėjų asociacijos projekte AKIM (vedė vertimo seminarus su psichodramos elementais penkiose Lietuvos mokyklose), 2016–2023 m. darbavosi kaip Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso vertimo sekcijos ekspertė, 2016–2019 m. skaitė pranešimus apie vertimą aukštųjų mokyklų studentams (Vytauto Didžiojo universiteto Rytų kalbų vasaros mokykloje, Vilniaus universiteto filologijos fakultete).

Nuo 2022 m. A. Merkevičiūtė vykdo bendrą LLVS ir Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos projektą „Knyga ir vertėjas“, kuria pokalbių, per kuriuos vertėjas pristato savo išverstą knygą ar autorių, vaizdo įrašus. Taip patraukliai socialiniuose tinkluose ir kitur populiarinami itin kokybiškai iš įvairiausių kalbų išversti reikšmingi pasaulio literatūros kūriniai, skaitytojai supažindinami su atitinkama kultūra, kalba, vertėjo darbu ir vertimo problemomis.

Šiais metais į Šv. Jeronimo premiją, skiriamą už profesionalius ir meniškus užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertimus į lietuvių kalbą, už nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui, pretendavo Marius Burokas (anglų, ukrainiečių, baltarusių k.), Ona Dilytė-Čiurinskienė (lotynų k.), Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė (anglų k.), Aušra Karsokienė (anglų, rusų k.), Austėja Merkevičiūtė (vokiečių, persų, rusų k.), Audrius Musteikis (portugalų, italų, ispanų, latvių k.), Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas (korėjiečių, japonų k.), Viltarė Urbaitė-Mickevičienė (estų, suomių k.) ir Kazys Uscila (lenkų k.).

Nominantų darbus vertino komisija, kurią sudarė Rasa Drazdauskienė, Paulius Garbačiauskas, Laimantas Jonušys, Aida Krilavičienė, dr. Nijolė Maskaliūnienė (komisijos pirmininkė), Jurgita Polonskaitė-Ignotienė ir Vyturys Jarutis.

* * *

2026 m. Šv. Jeronimo premija už lietuvių literatūros vertimus į užsienio kalbą skiriama Tiiu Sandrak už šiuolaikinės lietuvių prozos, vaikų literatūros ir dramaturgijos vertimus į estų kalbą, už indėlį tiesiant tiltus tarp Lietuvos ir Estijos literatūros skaitytojų ir teatro žiūrovų bei Lietuvos kultūros sklaidą Estijoje.

Lietuvių literatūros vertėją į estų kalbą T. Sandrak apdovanoti pasiūliusi Šv. Jeronimo premijos laureatė Danutė Sirijos Giraitė rašo: „Tiiu Sandrak yra ilgametė pripažinta vertėja, aktyvi lietuvių literatūros bičiulė. Tačiau jos veiklos spektras neapsiriboja vien literatūros vertimais, T. Sandrak Estijoje propaguoja Lietuvos kultūrą ir istoriją, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ambasada Taline, Estijos rašytojų sąjunga ir Talino dailės muziejumi.“ Versti lietuvių literatūrą T. Sandrak pradėjo dar 1982 m., taigi šiemet jos veiklai sukako daugiau nei keturi dešimtmečiai. Per šį laikotarpį T. Sandrak vertė ne tik šiuolaikinę lietuvių prozą, bet ir klasika tapusius kūrinius, pjeses, eseistiką, mokslo populiarinimo veikalus ir vaikų literatūrą.

Svarbiausi T. Sandrak vertimai: S. Šaltenio „Jasonas“ (Viljandžio dramos teatras „Ugala“, premjera 1983 m.); S. T. Kondroto „Kentauro herbo giminė“ (1982), „Kolekcionierius“ (2023); U. Radzevičiūtės „Baden Badeno nebus“ (2014), „Žuvys ir drakonai“ (2017); G. Radvilavičiūtės „Šiąnakt aš miegosiu prie sienos“ (2019); M. Ivaškevičiaus „Išvarymas“ (2016), „Kantas“ (2019); B. Jonuškaitės „Maranta“ (2021); R. Gavelio „Vilniaus pokeris“ (2024); A. A. Jonyno „Naujieji sonetai“ (2024); J. Vilkutaičio-Keturakio „Amerika pirtyje“; M. Ivaškevičiaus „Išvarymas. Londono adata“ (2026). Visą vertimų sąrašą sudaro 22 knygos. Svarbiausi vaikų literatūros vertimai: Mariaus Marcinkevičiaus „Sivužas“ (2021 m., Vaikų literatūros centro pagrindinė premija „Paabeli torn“), „Superbobutė“ (2023); S. Paltanavičiaus „Tukas lieka vienas“ (2023).

1980–1990 m. T. Sandrak aktyviai dalyvavo literatūriniuose vakaruose Taline, Pernu ir kituose miestuose, pristatydama lietuvių autorius. 1990 m. kartu su Mihkeliu Loodusu parengė lietuvių literatūrai skirtą „Looming“ numerį. Dalyvavo ETV laidose, radijo pokalbiuose, lietuvių rašytojų kūrybos pristatymuose. Bendradarbiavo su Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kultūros institutu, dalyvavo tarptautinėse rezidencijose (Nidoje 2020 m., Vilniuje 2021 m.). Prisidėjo organizuojant lietuvių autorių dalyvavimą tarptautiniuose literatūros festivaliuose HEADREAD ir „Prima Vista“, Talino rašytojų sąjungoje. 2024 m. dalyvavo LLVS surengtose vertimo pratybose. 2025 m. pristatė A.  A. Jonyno „Naujuosius sonetus“, dalyvavo literatūros vakare „Talinas–Vilnius–Talinas“. 2026 m. su vyru istoriku Ottu Sandraku Talino dailės muziejuje surengė paskaitas apie Lietuvos kultūrą ir istoriją.

Šiemet į premiją, skiriamą už profesionalius ir meniškus lietuvių literatūros grožinių bei humanitarinių kūrinių vertimus į užsienio kalbas, už indėlį į tarptautinius kultūros mainus bei lietuvių literatūros sklaidą ir populiarinimą kitose šalyse, pretendavo Tomas Čepaitis (rusų k.), Mahiras Gamzajevas (azerbaidžaniečių k.) ir Tiiu Sandrak (estų k.).

Nominantų darbus vertino komisija, kurią sudarė Virginijus Gasiliūnas, Georgijus Jefremovas, dr. Halina Kobeckaitė, Rūta Mėlinskaitė (komisijos pirmininkė) ir Viltarė Mickevičienė.

Šv. Jeronimo premijas grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbą ir užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui į lietuvių kalbą kasmet skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministerija kartu su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. Premijos kasmet teikiamos rugsėjo 30-ąją, minint Tarptautinę vertėjų – Šv. Jeronimo – dieną.