Naujienos

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) Šiuolaikinės literatūros skyriaus mokslininkai išrinko kūrybiškiausių 2024-aisiais išleistų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.

Jau 22-ąjį kartą į grožinės literatūros knygų aptarimą susirinkę mokslininkai diskutavo apie ryškiausius šiandienės lietuvių literatūros reiškinius ir tendencijas. Viena iš jų – modernus etniškumas ir magiškasis realizmas. Šie aspektai kūrybiškai įprasminti Ievos Dumbrytės antrojoje knygoje „Negrįžtantys“ ir Kotrynos Zylės pirmajame romane suaugusiesiems „Mylimi kaulai“. Jurgitos Jasponytės poezijos knygoje „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ kuriamas savitas, originalus neofolkloriškumo variantas.

Pasak mokslininkų, etninių motyvų aktualumą galima paaiškinti tuo, kad šių dienų visuomenė, pavargusi nuo greito gyvenimo tempo ir paviršutiniškumo, ima ilgėtis tradicijos gelmės ir protėvių „užnugario“. Kita vertus, magiškojo realizmo bruožai į literatūrą sugrįžta sociokultūrinių krizių laikais. Tokia literatūros tematika buvusi populiari ir prieš keturiasdešimt metų vykstant politinėms ir sociokultūrinėms permainoms. Dabar ši tendencija stebima jau ne pirmus metus ir ne tik lietuvių literatūroje.

Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į besikeičiantį vyro paveikslą literatūroje: personažai vyrai lietuvių autorių prozoje ir poezijoje vaizduojami įvairiapusiškiau – jie jautresni, nesibaimina būti pažeidžiami, reflektuoja savo kompleksus, baimes. Vienas tokio vaizdavimo pavyzdžių – rašytojo ir skulptoriaus Mykolo Saukos romanas „Kambarys“. Jame įprasminama socialinių pažinčių programėlių tema, apmąstomas žmonių vienišumas, individualizmas, baimė įsipareigoti, negebėjimas kurti ilgalaikių santykių. Sigitas Parulskis romane „Kaip aš mečiau“ kelia ribų tarp jautrumo ir cinizmo klausimą, o „metimo“ metafora aprėpia plačius žmogaus egzistencijos aspektus (nerimą, įsipareigojimus, kūniškus malonumus ir pan.)

Tarp dvylikos kūrybiškiausių – ir menininko Dariaus Žiūros pirmoji knyga „Diseris“. Hibridinio žanro kūrinyje, parašytame kaip autoriaus meno doktorantūros studijų baigiamasis darbas, atsiskleidžia netikėtai laisvas santykis su savimi ir pasauliu – nenarciziškas, nesureikšminantis savęs ir paties meno lauko.

2024-aisiais pasirodė ryškių esė žanro knygų. Alfonso Andriuškevičiaus „12 esė“ ir A. A. biblioteka“ literatūrologų vertinama už intelektualų, kontekstų prisodrintą, bei skaidrų rašymą, žodžio ir minties preciziką. Gyčio Norvilo esė rinkinyje „Požemių paukščiai“ kūrybiškai reflektuojama laikų kaita: su poetine įtaiga, kontekstualiai apmąstoma vaikystės patirtis, menininko būsenos šiandienybėje, varijuojant žemdirbišką vaizduotę originaliai kuriamos prozos miniatiūros – „kalbos gyvių“ „bestiariumas“.

Iš gausybės poezijos knygų į dvyliktuką pateko Mindaugo Nastaravičiaus eilėraščių rinkinys „Antra dalis“ – dėl išgrynintos poezijos ir konceptualios rinkinio struktūros; Agnės Žagrakalytės eilėraščių knyga „Liekamieji reiškiniai“ – dėl stiliaus aistringumo vaizduojant kasdienybę ir originalaus žaidimo kalba. Tomo Petrulio trečioje knygoje „Daikto kūnas“ įtaigiai skamba semantinių ir loginių paradoksų, susiduriančių su metafizinėmis prasmėmis, dermė. Į dvyliktuką atrinkta ir debiutinė Austėjos Jakas knyga „Mėlynieji malonumai“ – dėl literatūrinėmis klišėmis neapsunkinto žvilgsnio į šiandienį pasaulį, kitokios, netikėtomis asociacijomis grįstos, eilėraščio struktūravimo manieros.

LLTI premijos laureatas (-ė) – kūrybiškiausia 2024-ųjų knyga – tradiciškai bus paskelbta Vilniaus knygų mugės šeštadienį, kovo 1 d. 12 val., 15min.lt forume. Laureatą (-ę) slaptu balsavimu renka iš literatūrologų sudaryta LLTI premijos vertinimo komisija. Premija laureatui įteikiama Lietuvių literatūros ir tautosakos institute (Antakalnio g. 6) minint Kovo 11-ąją.

Šiemet išrinktas kūrybiškiausių knygų dvyliktukas (abėcėlės tvarka):

1. Alfonsas Andriuškevičius, „12 esė ir A. A. biblioteka“, Vilnius: Apostrofa, 2024;
2. Ieva Dumbrytė, „Negrįžtantys“: romanas, Vilnius: Kitos knygos, 2024;
3. Austėja Jakas, „Mėlynieji malonumai“: eilėraščiai, Vilnius: Baziliskas, 2024;
4. Jurgita Jasponytė, „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024;
5. Mindaugas Nastaravičius, „Antra dalis“: eilėraščiai, Vilnius: Tyto alba, 2024;
6. Gytis Norvilas, „Požemių paukščiai“: esė, bestiariumas, artefaktai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024;
7. Sigitas Parulskis, „Kaip aš mečiau“: romanas, Vilnius: Alma littera, 2024;
8. Tomas Petrulis, „Daikto kūnas“: poetinė proza, Vilnius: Baziliskas, 2024;
9. Mykolas Sauka, „Kambarys“: romanas, Vilnius: Odilė, 2024;
10. Kotryna Zylė, „Mylimi kaulai“: romanas, Vilnius: Aukso žuvys, 2024;
11. Agnė Žagrakalytė, „Liekamieji reiškiniai“: eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024.
12. Darius Žiūra, „Diseris“: autobiografinė proza, Vilnius: Kitos knygos, 2024.