
Autobiografiniai Viktorijos Daujotytės tekstai – lyg istorijos apie kiekvieną iš mūsų. Autorė skaitytojus kviečia žvelgti į rašymą kaip į dvasinį augimą, saviraiškos ūgtį. V. Daujotytės išgyvenimai, kūrybinė patirtis ir literatūrinės įžvalgos skaitytojui leidžia pajusti parašyto teksto ir žmogaus unikalų vidinio pasaulio gylį. Knyga įtraukia, skatina įsiklausyti į save, draugėn jungiami filosofiniai, literatūrologiniai, autobiografiniai motyvai. Autorė ne tik rašo apie praeitį, bet ir ją susigrąžina per prisiminimus ir pasakojimus apie kitus žmones. Rašymas čia tampa dvasine praktika, kuri padeda įprasminti praeitį ir jos nepamiršti. Toks santykis su praeitimi – būdas pažinti save, pasaulį, aplinką, savo artimą. Tai kūrinys, skatinantis nebijoti rašyti, išlaisvinti kūrybiškumą ir įsiklausyti į save. Knyga ragina skaitytoją drąsiai žvelgti į savo gyvenimą, tolstančią praeitį, gilius pėdsakus, o žodžiuose, sakiniuose ir tekstuose rasti stebuklingą, jėgų teikiančią galią. Knyga skirta visiems, ji įkvėps daugelį. – Jurga Trimonytė-Bikelienė