Ieva Dumbrytė „Negrįžtantys“

Tai savitas romanas, kuriame vaizduojamas keistas pasaulis, keisti veikėjai ir dar keistesni įvykiai. Pagaulus ir sodrus vaizdas grindžiamas „istorinių“ įvykių, išorinio pasaulio (vietos, laiko ir erdvės) iškreiptais pavidalais, pagrindinės veikėjos / pasakotojos stipriomis emocijomis, nenuspėjamais veiksmais. Gyvybės gaivalo reguliuojamo pasaulio vaizdą kuria kontūrų neįgaunantys, vienas kitą užklojantys mitų, tikėjimų, papročių atšvaitai; susipina „magiškojo realizmo“ tradicija ir itin savaiminga autorės pasaulėjauta. Gyvybės instinktas romane turi daugybę dedamųjų: gyvybės pratęsimo, saugojimo, išlikimo, vertės, tėvų ryšio su savo kūdikiu, keisčiausių tarpasmeninio bendravimo pavidalų, „normos“ ir „ne-normos“. Sukuriamas platus gyvybės instinkto, – tos kuriančios ir laikančios gyvenimą jėgos, – spektras ir turinys. Čia neįmanomi dalykai virsta įmanomais, ne-logika – „kita“ logika; chaotiški poelgiai turi gilųjį pagrindimą. Romane yra neįprasto, linksmo žvilgsnio, kuris skaitytojui sukuria tarsi kokią skaitymo poziciją, o į pasakojimą įtrauktos smulkmenos neišardo ir nesupainioja pagrindinės pasakojimo gijos. Žodį, kaip ir vaizduojamą pasaulį, taip pat valdo gaivalas – smagus, kartais rizikingas. 

Verta pasiduoti vaizduotės ir pasakojimo srautui, kad po visokio tipo „išvirkščiais“ ir deformuotais pavidalais atpažintume giliausioje gelmėje glūdinčius gyvenimo branduolius. – Rita Tūtlytė