Austėja Jakas „Mėlynieji malonumai“

Tai – įsimintina, įspūdinga savito balso ir savito matymo poezijos knyga. Autorė laikosi principo, kurį cituoja rinkinio atvarte: pastebėti „tai, kas maža ir nereikšminga“. Iš tiesų, jos poezijos tekstuose „veikia“ daug tarsi nereikšmingų, bet asmeniui labai svarbių buities ir fantazijos vaizdų, visuomenėje madingų temų ir siužetų, žmogaus elgsenos detalių, žargono kalbėsenos. Neįprastu, dažnai paradoksaliu žvilgsniu pagaunamas kasdienos reiškinių, daiktų dalyvavimas žmogaus būties ritme (kalbančioji kiekvieną stalo šakutę šveičia bent po penkias minutes tam, kad daiktas išsivaduotų iš apnašų ir atgautų SAVE, taiso laikrodžius taip, kad jie veiktų „išvien su širdimi“; negalėdama pakeisti neteisingos tikrovės, atlieka jogos pratimus – siekia išlaikyti tiesią nugarą, „įsižeminti“). Eilėraščių šerdis yra nuolatinė kalbančiosios / kalbančiojo santykio su tikrove refleksija, kurioje įvairios patirtys apmąstomos tarsi iš ironiškos, bet kartu ir iš harmonizuojančios perspektyvos. Svarbiausias klausimas – kaip aš esu praeities patirčių veikiamoje dabarties tikrovėje: kaip jaučiuosi, ką suprantu, kaip elgiuosi. Savęs supratimo procesas užrašomas vizualiai, efektingai („yra kelias ir takas / galiu rinktis, kuria kryptimi eiti // sustoju / valgau uogas“); savęs supratimo procese justi asmenybės branduolys.

Patrauklus yra šiuolaikinio žmogaus šiuolaikinis, bet kartu kiek „kukutiškas“ matymas ir kalbėjimas. Knyga atveria naujus poetinio mąstymo takus, išsiskiria ryškiu individualumu, savaimingumu. Ji yra šių metų atradimas. – Rita Tūtlytė