Mykolas Sauka „Kambarys“

Mykolo Saukos „Kambarys“ – liūdnokas, graudus, švelnios ironijos persmelktas pasakojimas apie jauno žmogaus vienatvę. Būtent toji švelni pasakotojo (auto)ironija sukuria įspūdį, kad žmogiškoji vienatvė, kad ir kokia ji būtų, vyriška, moteriška, moderni  ar senovinė, yra universali ir suteikia mums progą pažvelgti į būtį giliau ir skvarbiau. Pasakotojas, savo nuotykius „Tinder“ pasimatymuose vadindamas „meniniu tyrimu“, ieško juose ne tik estetikos, bet ir prasmės; pro ironijos, grotesko, rutinos ir juslingo kūniškumo klodus tarsi netyčia prasiveržia paprasčiausios žmogiškos artumos, prieraišumo, bičiulystės ilgesys. – Renata Šerelytė