Mantas Adomėnas. „Moneta & labirintas“

Manto Adomėno romanas pirmiausia turi netikėtumo efektą. Sunku patikėti, kad debiutuojantis autorius gali imtis tokio ambicingo, daugiasluoksnio, didelės apimties, skirtingų temų ir žanrų kūrinio, kurį galima skaityti kaip kupiną veiksmo, įtampos šnipų romaną arba kaip pagrindinio herojaus brendimo istoriją, arba kaip tam tikrų Lietuvos istorinių laikotarpių sankirtų atspindį. Kartu šis romanas stiprus literatūrine ir intelektualine prasme. Autorius rašo turtinga kalba, tekste apstu literatūrinių, kultūrinių, skirtingų laikmečių nuorodų, intertekstų, citatų. Pagrindinis veiksmas sukasi apie žvalgybos darbo ypatumus, Lietuvos politikos užkulisius, bet nestinga ir filosofinių, ezoterinių, psichologinių sluoksnių, net magiškojo realizmo, lemiančio šalių ir šios istorijos herojų likimus. 

Manto Adomėno knygą galima vadinti lietuviškąja Dano Browno ir Umberto Eco stilių sinteze arba intelektualiu šnipų romanu, kurio tęsinio laukia labai didelis jo gerbėjų būrys. – Jurga Mandrijauskaitė