Vytautas Stankus „Renkant kaulus“

Šios knygos autorių gali atpažinti iš eilučių, net jei jis nebūtų įvardytas, nes skaitydamas girdi jo autentišką balsą. Tam tikras intonacijas atpažįsti iš poeto ankstesnių rinkinių, tačiau dabar visa dar meistriškiau suveržta, aiškiau sudėta, atidžiau surinkta ir – kas dar svarbiau – giliai išgyventa.

Tas būsenas, jų prisiminimus, patirtus jausmus, išgyvenimų poveikį savaip liudija taupus žodis, kontrastinis kalbėjimas, paremtas juodos ir baltos spalvų kaita. Visa tai tarsi dėlionės fragmentai jungiasi į ciklus, savitą kinematografišką poeto kuriamą pasaulio viziją, kurią supa kultūrinis kontekstas, įprasmintas dedikacijomis ir užuominomis.

Šio poezijos rinkinio eilėraščiai šnabždėdami, kalbėdami kviečia skaityti, perskaičius grįžti prie jų, vėl rinktis iš naujo, kad suskambėtų kaskart vis kitaip. Ir jie skamba. Suskamba. Ko daugiau bereikia gerai eilėraščių knygai? – Antanas Šimkus