Naujienos

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ plačiau pristato ekspertų komisijos nariai. Šį kartą pristatomos prozos kategorijos knygos nominantės.

Ievos Dumbrytės romaną „Negrįžtantys“ (išleido „Kitos knygos“) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narė literatūrologė dr. Rita Tūtlytė:

„Tai savitas romanas, kuriame vaizduojamas keistas pasaulis, keisti veikėjai ir dar keistesni įvykiai. Pagaulus ir sodrus vaizdas grindžiamas „istorinių“ įvykių, išorinio pasaulio (vietos, laiko ir erdvės) iškreiptais pavidalais, pagrindinės veikėjos / pasakotojos stipriomis emocijomis, nenuspėjamais veiksmais. Gyvybės gaivalo reguliuojamo pasaulio vaizdą kuria kontūrų neįgaunantys, vienas kitą užklojantys mitų, tikėjimų, papročių atšvaitai; susipina „magiškojo realizmo“ tradicija ir itin savaiminga autorės pasaulėjauta. Gyvybės instinktas romane turi daugybę dedamųjų: gyvybės pratęsimo, saugojimo, išlikimo, vertės, tėvų ryšio su savo kūdikiu, keisčiausių tarpasmeninio bendravimo pavidalų, „normos“ ir „ne-normos“. Sukuriamas platus gyvybės instinkto, – tos kuriančios ir laikančios gyvenimą jėgos, – spektras ir turinys. Čia neįmanomi dalykai virsta įmanomais, ne-logika – „kita“ logika; chaotiški poelgiai turi gilųjį pagrindimą. Romane yra neįprasto, linksmo žvilgsnio, kuris skaitytojui sukuria tarsi kokią skaitymo poziciją, o į pasakojimą įtrauktos smulkmenos neišardo ir nesupainioja pagrindinės pasakojimo gijos. Žodį, kaip ir vaizduojamą pasaulį, taip pat valdo gaivalas – smagus, kartais rizikingas.

Verta pasiduoti vaizduotės ir pasakojimo srautui, kad po visokio tipo „išvirkščiais“ ir deformuotais pavidalais atpažintume giliausioje gelmėje glūdinčius gyvenimo branduolius.“

Mykolo Saukos romaną „Kambarys“ („Odilė“) pristato knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narė, literatūros kritikė Renata Šerelytė:

„Mykolo Saukos „Kambarys“ – liūdnokas, graudus, švelnios ironijos persmelktas pasakojimas apie jauno žmogaus vienatvę. Būtent toji švelni pasakotojo (auto)ironija sukuria įspūdį, kad žmogiškoji vienatvė, kad ir kokia ji būtų, vyriška, moteriška, moderni  ar senovinė, yra universali ir suteikia mums progą pažvelgti į būtį giliau ir skvarbiau. Pasakotojas, savo nuotykius „Tinder“ pasimatymuose vadindamas „meniniu tyrimu“, ieško juose ne tik estetikos, bet ir prasmės; pro ironijos, grotesko, rutinos ir juslingo kūniškumo klodus tarsi netyčia prasiveržia paprasčiausios žmogiškos artumos, prieraišumo, bičiulystės ilgesys.“ 

 
Ievos Marijos Sokolovaitės romaną „Pozuotoja“ („Baziliskas“) pristato knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narys leidėjas Mantas Tamošaitis:

„Nebūtų lengva atspėti, kad Ievos Marijos Sokolovaitės „Pozuotoja“ – debiutinis romanas. Tai lėtai skaitomas, fragmentuotas, ornamentuotas pasakojimas – vienas tų tekstų, kurių grožiui patirti reikia skaitytojo susitelkimo ir įsitraukimo. Tai ir pasakojimas apie brandą, subtiliai plėtojantis santykį su tėvais, ir moderni Orfėjo mito interpretacija per dailininko ir pozuotojos istoriją, ir net savotiškas meno teorijos detektyvas.

Romano centre – žmogaus kūnas. Pagrindinė veikėja V. stotelėje randa lakonišką skelbimą: „Reikia pozuotojų. Labai. Tapau“ su prierašu „Gyvenu virš valgyklos. Atiduoda likučius“. Vėliau skelbimo autorius, tapytojas K., užsimoja nutapyti V. portretą į ją nė nepažvelgęs, nepamatęs jos kūno. Ši intriguojanti užuomazga veda į stebėtojo ir stebimojo santykio, žmogaus kūniškumo, grožio, bjaurumo, seksualumo ir net ontologijos temų permąstymą.

Atrodytų, kad jau pirmajame romane autorė imasi sunkiasvorių temų – pasirenka fragmentuotą, fantazijos kupiną, tapybišką pasakojimą, kurį papildo ir detektyvinė linija. Tai ne mažiau utopiškas užmojis nei paties dailininko K. Tačiau net ir ryškiu autoriniu stiliumi rašomas tekstas nepavirsta fantazijų ar nevaldomų, todėl bereikšmių metaforų srautu – už plaukiančių sakinių justi tvirtas, juos laiku supančiojantis, tikslumą išsaugantis intelektas.

Ryškių epizodų romanas tiems, kuriems grožio patirtis ir mąstymas yra neatsiejami. Savotiška proto juvelyrika.“

Kotrynos Zylės romaną „Mylimi kaulai“ („Aukso žuvys“) pristato knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narė rašytoja, „Meno bangų“ projektų vadovė Gintarė Adomaitytė:

„Ši knyga apstulbina, nubloškia į lyg pažįstamus, o kartu – visai nebeatpažįstamus Vilniaus rajonus. Energingi įvykiai priverčia į pasaulį ir į save žvelgti kitaip, ieškoti to, kas mūsų įgimta, tačiau giliai paslėpta.

Lig šiol vaikams ir paaugliams rašiusi Kotryna Zylė į suaugusių žmonių literatūrą ateina pilnomis kišenėmis stebuklų. Jos Pašiluose, Šeškuose, Fabuose gyvena žmonės visai kaip mes, na, gal beveik kaip mes, naiviai tikintys loterijų ir panašių žaidimų galia, pasikliaujantys ritualais, paisantys savų tradicijų, kad ir kas vyktų – piršlybos, šermenys ar kopūstų rauginimas vonios kambaryje.

Knygos autorė yra gera pasakotoja, mokanti austi siužeto linijas, kurti neįtikėtinas personažes ar personažus. Gali būti, kad perskaitę knygą dar ilgokai miesto troleibusuose dairysimės užsispyrėlės Onos arba svajosime sutikti pasaulio gijas gana stipriai laikančią Motę.“

Dariaus Žiūros romaną „Diseris“ (išleido„Kitos knygos“ su Vilniaus dailės akademijos leidykla) pristato prozos ir poezijos kategorijų knygų atrankos bei vertinimo komisijos pirmininkas, literatūros žurnalo „Metai“ vyr. redaktorius Antanas Šimkus:

„Įtraukianti knyga. Pirmiausia dėl labai paveikaus pasakojimo būdo, kuris įvardijamas kaip „autobiografinė proza“. Taip tekstas išsilaisvina iš įprastinių literatūros apibrėžčių, ir jau skaitytojas renkasi, kaip jam žvelgti, koks žiūros taškas jam priimtiniausias.

Ši knyga yra labai įtikinantis pavyzdys – rašytojo kokybės ženklas, – kaip stilius gali užhipnotizuoti, sukeistinti tikrovę, perpasakoti realybės prozą, dokumentiką taip, kad ji taptų grožine, beveik susapnuoto įtaigumo. Su visais žmogiškais patyrimais, praeito amžiaus pabaigos aidais, meno ir ne meno ribų išbandymais ir peržengimais, su visomis gyvenimo ir negyvenimo detalėmis.

Taip ryškiai realybę gali matyti tik sapne. Būtent dėl to ši knyga tokia nereali ir įtaigi. Būtent dėl to ji pati gali rinktis ir renkasi literatūros lauke sau vietą, kurios nesugeba tiksliai lokalizuoti tyrėjų radarai. Ir turbūt dėl to „Diseris“ tarsi pats atranda sau lentyną. Šįsyk – „Metų knygos rinkimų“ prozos penketuke.“

Už labiausiai patikusias knygas skaitytojai gali balsuoti iki 2025 m. balandžio 23 d. interneto svetainėje metuknyga.lt, portale LRT.lt, elektroniniu paštu metuknyga@lrt.lt arba paštu, laiškus siųsdami adresu: „Metų knygos rinkimams“, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, LT-01109 Vilnius.

Akciją organizuoja Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Akcijos partnerė Lietuvos leidėjų asociacija, informacinis partneris Lietuvos radijas ir televizija.

Akcija yra Skaitymo skatinimo programos, kurią finansuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, dalis.