Tomas Petrulis „Daikto kūnas“

Tomo Petrulio „Daikto kūnas“ – ryški, avangardiška, kiek įžūli knyga, skirta provokuoti ir galbūt netgi gąsdinti skaitytoją, įsivaizduojantį poeziją kaip saugų uostą. Eilėraštis „Daikto kūne“ kratosi nustatyto žanrinio šablono, siužetas, vos užgimęs, išvirsta į sapną ar netgi košmarą, prozos ir poezijos formos susipina ir susimaišo. Poetas, ieškodamas naujų kalbos prasmių, lyg alchemikas maišo savo tiglyje įvairias kalbos medžiagas ir išgauna keisčiausius filosofinius akmenis: aštrius, žvilgančius, žeidžiančius, šokiruojančius. Tai poezija, kurios uždavinys – ne iliustruoti savaime aiškius dalykus, o eksperimentuojant su kalba kurti naują, moderniomis įžvalgomis praturtintą turinį. – Renata Šerelytė