Skaitymo metai - Naujienos:Vilniaus knygų mugė: Skaitymo skatinimo programos renginių kronika (I dalis): Nauji leidiniai apie vaikų literatūrą ir skaitymą

Naujienos

2010-02-24
Vilniaus knygų mugė: Skaitymo skatinimo programos renginių kronika (I dalis): Nauji leidiniai apie vaikų literatūrą ir skaitymą


Šiemetinėje Vilniaus knygų mugėje buvo numatyti ir Skaitymo skatinimo programos renginiai. Pirmasis jų (tai bendras Skaitymo skatinimo programos  ir IBBY Lietuvos skyriaus renginys) įvyko vasario 18-ąją, Specialistų dieną. Jo paskirtis – supažindinti su naujais leidiniais apie vaikų literatūrą ir skaitymą.

Renginio vedėja Alma Valantinienė pirmiausia pristatė dalyvius kaip „keletą išmintingų žmonių, kuriems labiausiai rūpi ugdyti jaunąjį skaitytoją, vaikų literatūros suvokėją, o kartu ir rašytoją“. Tad nenuostabu, kad visi kalbėjusieji buvo vienaip ar kitaip susiję su vaikų literatūra, IBBY Lietuvos skyriaus nariai. Aptarime dalyvavo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Augustaitienė, menotyrininkė Ingrida Korsakaitė, Vaikų literatūros centro darbuotoja Vida Narščiuvienė, VDU lektorė Asta Gustaitienė, rašytoja Gintarė Adomaitytė ir IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkas, VU docentas Kęstutis Urba.

Aldona Augustaitienė pirmoji buvo paprašyta tarti žodį. Ji pristatė keletą verstinių leidinių apie skaitymą, kuriuos išleido Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Tai – Vivienne Smith „Kaip skaitymą padaryti prasmingą“ (iš anglų kalbos vertė Edvarda Srėbaliūtė), Carole King, Jane Briggs „Literatūros būreliai: idėjos gimsta kalbantis“ (iš anglų kalbos vertė Birutė Pečiulevičiūtė) ir Claudia Rodríguez Rodríguez bei María Cristina Rincón Rivera parengtas leidinys „Skaitykime savo vaikams: vadovas tėvams, turintiems vaikų iki 6 metų“ (iš ispanų kalbos vertė Irena Plaušinaitytė). Pasak Vaikų literatūros centro direktorės, pastaroji knygelė sulaukė bene didžiausio susidomėjimo, nes joje yra pateikti vertingos literatūros sąrašai, rekomendacijos įvairioms amžiaus grupėms. Taip pat buvo pabrėžta, kad visi Skaitymo skatinimo programos leidiniai turėjo pasiekti viešąsias bibliotekas. Beje, pastarasis leidinys papildomai platinamas ir per Civilinės metrikacijos skyrius, kad tėvai, pasiimdami vaiko pažymėjimą, kartu gautų ir šią knygelę. Kiti du leidiniai „Kaip skaitymą padaryti prasmingą“ ir „Literatūros būreliai: idėjos gimsta kalbantis“ skirti daugiausia pradinių klasių mokytojams ir darželių vyresniųjų grupių auklėtojoms. Juose daug vertingų patarimų, pasiūlymų – kaip neužgožti vaiko smalsumo, pasirenkant tinkamą skaitymo ugdymo metodiką.

Be Skaitymo skatinimo programos leidinių, buvo pristatytas jau šešioliktus leidimo metus skaičiuojantis ketvirtinis žurnalas „Rubinaitis“, kurio vyr. redaktorius yra jau minėtas IBBY Lietuvos skyriaus pirmininkas doc. dr. Kęstutis Urba. Vaikų literatūros žurnalui 2009 metai buvo ypatingi, jubiliejiniai – išleistas 50-asis numeris. Vyr. redaktoriaus teigimu, leidinio misija – apžvelgti vaikų literatūros procesą – buvo tęsiama, netgi galima pridėti, kad „vaikų literatūra apžvelgiama daug geriau ir nuosekliau negu suaugusiųjų literatūra“. Žurnale visada skelbiama visų per metus išleistų leidinių vaikams bibliografija, svarbios yra knygų apžvalgos (vertimai, iliustracijos, naujienos), kiti su tokio pobūdžio lektūra susiję dalykai. Pasidžiaugta, kad „Rubinaičio“ rubrika „Mano vaikystės skaitymai“ (interviu su kultūros žmonėmis apie skaitytas vaikystėje knygas) susilaukia vis didesnio dėmesio, o joje išspausdintas interviu su neseniai išėjusiu Anapilin, vienu talentingiausių vaikų rašytoju Gendručiu Morkūnu yra neabejotinai reikšmingas ir kaip kultūrinės atminties faktas. Kitos pažymėtinos publikacijos tarp daugelio skaitytinų – menotyrininkės Ingridos Korsakaitės straipsnis apie Stasio Eidrigevičiaus iliustracijas, literatūros tyrinėtojos Gražinos Skabeikytės aptartys, skirtos Gintaro Beresnevičiaus kūrybai, mokytojos Ritos Karpavičienės tekstas apie Vytautą Misevičių. Nerimas dėl sumažėjusio prenumeratorių skaičiaus vis dėlto nenustelbė vyr. redaktoriaus tikėjimo, jog žurnalas išgyvens šiuos sunkius leidybai laikus.

Taip pat vaikų literatūros tyrinėtojas aptarė VDU docentės Gražinos Skabeikytės knygą „Mitas, tautosaka, vaikų literatūra“, kurioje daug dėmesio skirta tautosakinei (drauge apimant ir mitinę) lietuvių vaikų poezijos tendencijai, tautosakiškumo aspektu aptariama ir verstinė poezija mažiesiems. Išskirtinė ir originali, K. Urbos nuomone, yra tyrinėtojos studija apie V. Haufo pasakų triptiką. Šią knygą ypač vertėtų įsigyti bibliotekininkams, kurių bibliotekose dažnai lankosi mokytojai, nes toks leidinys labai pravartus mokykloje dėstant tautosaką.

Apie dar vieną 2009 metų Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos leidinį – „Lietuvių vaikų knygų iliustruotojai: biobibliografinis žodynas“ – kalbėjo jo sudarytoja Vida Narščiuvienė ir daug prie sudarymo prisidėjusi, išsamų įvadą parašiusi menotyrininkė Ingrida Korsakaitė. Pasak V. Narščiuvienės, į šią knygą įtraukta gausybė iliustruotojų: nuo 1868 m. Tilžėje išleistos Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelės“ iki 2007 m. Lietuvoje ir išeivijoje dirbusių ir tebedirbančių dailininkų. Taip pat knygoje pateikiamas bibliografinis iliustracijų sąrašas nuo 1937 iki 2008 metų. Leidinys suteiks galimybę labiau pažinti daugiau negu 600 į jį įrašytų dailininkų. Biobibliografinis žodynas skirtas vaikų literatūros tyrinėtojams, mokytojams, dėstytojams, menotyrininkams, studentams, bibliotekininkams, kitiems su knyga susijusiems specialistams.

Menotyrininkė I. Korsakaitė užsiminė, kad „Lietuvių vaikų knygų iliustruotojai“ bus itin naudingas leidinys bendrame lietuviškų iliustracijų tyrinėjimų lauke, nes tokių knygų yra nedaug. Netgi tarptautiniu mastu šis darbas yra novatoriškas ir praktiškai neturintis analogų, tad galima būtų juo pasigirti ir Bolonijos vaikų knygų mugėje 2011 metais, jei bus pasirūpinta angliška leidinio reziumė.

VDU leidyklos išleistą komparatyvistinio pobūdžio monografiją „Hansas Kristianas Andersenas: pastangos atpažinti“ pristatė pati autorė, literatūros tyrinėtoja Asta Gustaitienė. Pasak jos, minėtoji knyga yra „pastangos pažinti ir atpažinti“ šio danų rašytojo gyvenimą ir kūrybą bei tos kūrybos ženklus kituose rašytojuose. Autorė auditorijai perskaitė tekstą „Anderseno holograma“, leidžiantį ne tik suvokti tyrėjos santykį su rašytojo kūryba, bet ir pateikiantį daug įdomių kontekstinių, kultūrinių įžvalgų. Atkreiptinas dėmesys į religinės tematikos rašytojo kūrinius ir sąsajas su jo biografija, kurioje apstu dievoieškos. A. Gustaitienės teigimu, monografijoje ji siekė atskleisti ir ne tokius žinomus Anderseno kūrybinio gyvenimo aspektus – nedaug kas žino, kad jis tapė paveikslus, rašė eilėraščius, kūrė
romanus suaugusiems.

K. Urba dar papildė šios knygos pristatymą keletu pastabų, akcentuodamas autorės darbštumą, šaltinių, kuriais ji naudojosi, patikimumą ir daugiakalbiškumą, kruopščiai parinktų ir sutvarkytų išnašų gausą bei stiliaus patrauklumą.

Paskutinis šiame renginyje aptartas leidinys buvo paties Kęstučio Urbos straipsnių rinkinys „Parašyta vaikams“. Ją geru ir gražiu žodžiu paminėjo rašytoja Gintarė Adomaitytė. Anot kūrėjos, šios knygos poveikis yra stiprus ir teigiamas visų pirma dėl to, kad „jautiesi lyg antrąkart skaitytum vaikystėje skaitytas knygas“. Antras dalykas, kurį suteikia ši knyga – motyvacija „rašyti ir rašyti būtent vaikams“. Vadinasi, leidinys turi „meninį užtaisą“, ko nepasakytum apie kitų mokslininkų akademinius leidinius, kurių didžiuma „tokie nuobodūs“. Tačiau, be abejonės, ir kaip mokslinis šaltinis šis veikalas yra patikimas – transkripcija, pavardžių rašyba, rašytojų kūrybos ir gyvenimo faktai – viskas sutikrinta ir tikslu. Tiesa, G. Adomaitytė atkreipė dėmesį į tai, jog knygoje galėtų būti daugiau iliustracijų. Tačiau tai nesumenkina šio leidinio vertės.

Paklaustas, kodėl ši knyga kaip „straipsnių rinkinys“ yra tokia vientisa, „Parašyta vaikams“ autorius tiesiog atsakė, kad daug prie tų tekstų padirbėta. Apibendrindamas tai, kas pasakyta apie knygą ir apie leidinius šiame renginyje, K. Urba teigė, kad „mūsų paskirtis yra labai kukli: padėti suaugusiems žmonėms perskaityti vaikų literatūros tekstus, nes tai nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dažnai tekstai vaikams neskaitomi iki galo, arba juose randama tai, ko nėra“. Tad leiskime sau paantrinti, kad minėta vaikų literatūros tyrinėtojų paskirtis yra kukli tik iš pirmo žvilgsnio, nes prasmingi tikslai tą paskirtį pakylėja iki misijos. Taip manyti leidžia ir autoriaus baigiamasis žodis: „Esu labai laimingas, kad galiu rašyti apie knygas, kurias myliu. Tos meilės linkiu ir jums visiems“.

Antanas Šimkus

Programą įgyvendina