
Apie katalikų bažnyčią Lietuvoje sovietmečiu dažniausiai kalbame herojine intonacija, kaip apie patį svarbiausią priešinimosi sovietizmui židinį. Tai, žinoma, ir yra tiesa, tačiau šiandien jau atėjęs laikas kalbėti ne tik apie herojus, bet ir apie tai, kokiomis sąlygomis toks priešinimasis vyko.
Arūno Streikaus knyga „(Ne)meilės trikampis“ labai išsamiai mums tai pateikia. Per Vatikano, sovietų ir pačios institucinės bažnyčios santykių istoriją čia atsiskleidžia tikras ilgas detektyvas: ir Šventojo Sosto mėginimai rasti kokį nors modus vivendi su sovietų valdžia, ir tos valdžios mėginimai kaip nors atitolinti Lietuvos katalikų bažnyčią nuo jos širdies Romoje, ir institucinės bažnyčios turbūt neišvengiamas laviravimas, mėginant kaip nors išgyventi ir išlaikyti bent šiokią tokią nepriklausomybę nuo valdžios.
Šiandien tokios knygos reikalingos kaip vanduo ir duona. Jos tikrai padeda mums susivokti, iš kur atėjome, galbūt ir suprasti kai kurias šiandienos gyvenimo problemas, kurių ištakos liko sovietmetyje.
Ne mažiau svarbus ir dar vienas šios knygos bruožas. Tai labai rimta, šaltiniais grindžiama tikra mokslinė monografija, bet parašyta taip, kad ją gali skaityti bet kuris bent šiek tiek prakutęs žmogus. Tokių mokslo knygų tikrai nedaug turime. – Antanas Gailius