Naujienos

Tarptautinis festivalis „Poetinis Druskininkų ruduo“ ir Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Signatarų namai jau trečius metus iš eilės kviečia vilniečius ir miesto svečius į nemokamų renginių ciklą „Pro atvirus langus“.

Keturis vasaros vakarus – birželio 5, 12, 19 ir liepos 3 d. – Signatarų namų kiemelyje karaliaus poezijos ir muzikos sintezė. Skirtingų kartų šiuolaikinių lietuvių poetų gyvai skaitomus eilėraščius papildys elektroninės ir gitarinės muzikos profesionalų atliekamos kompozicijos ir čia pat kuriamos improvizacijos.

„Šiuolaikinė poezija, skambanti Signatarų namų kiemelyje, leidžia naujai išgirsti ne tik kūrėjų balsus, bet ir pačią vietą, jos laiką ir atmintį. „Pro atvirus langus“ mums svarbus kaip projektas, kuris jungia skirtingas kartas, meno formas ir klausytojus – čia susitinka istorija, kūryba ir miesto gyvenimas. Tokie vakarai – nedideli stebuklai miesto centre. Kartais pakanka akimirkos, kai išgirstas eilėraštis ar muzikos motyvas priverčia stabtelėti, pažvelgti į aplinką kitaip, pajusti ryšį su savimi ar su miestu. Tokios patirtys keičia – ir klausytojus, ir mus pačius kaip muziejaus komandą“, – teigia Signatarų namų direktorė dr. Dalia Strimaitytė.

Šiemet renginių ciklo programą sudarė festivalio „Poetinis Druskininkų ruduo“ vadovė poetė Greta Ambrazaitė. Ji džiaugiasi kasmet gausėjančia publika: „Ciklas „Pro atvirus langus“ jau turi ištikimą lankytojų ratą, kuris kasmet vis plečiasi. Ne mažiau svarbu, kad renginiai kameriniame Signatarų namų kiemelyje patraukia ir atsitiktinių praeivių dėmesį – eidami Pilies gatve, pačia Vilniaus širdimi, jie suklūsta, užsuka į kiemelį ir nustemba. Užsukę į Signatarų namų kiemelį vilniečiai ir miesto svečiai turi galimybę atrasti dabartinę lietuvių poeziją, patirti, kaip ji susilieja su muzika ir nuskamba naujomis spalvomis.“

Jau šį ketvirtadienį, birželio 5 d., 19 val. savo eilėraščius skaitys Eugenijus Ališanka, Sara Poisson, Rimas Užgiris, muzikinį foną kurs Julija Šatkauskaitė-Jurgelė.

Poetas, eseistas, vertėjas Eugenijus Ališanka gimė 1960 m. Barnaule (Sibire, Rusijoje), tremtyje. Jis yra 7 poezijos knygų ir 4 eseistikos rinkinių autorius, iš anglų ir lenkų kalbų išvertė per 20 knygų. Daugybės literatūrinių premijų laureatas, tarp jų – Jotvingių premija (2016), Maironio premija (2012) ir kt. 1983 m. baigė Vilniaus universitetą. I990–2000 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Kultūros ir meno institute; 1994–2002 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos tarptautinių programų direktoriumi, tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ vadovu. 2003–2014 m. dirbo žurnalo „Vilnius Review“ vyriausiuoju redaktoriumi.

Sara Poisson prisistato kaip įžūli, nepolitkorektiška, begėdiška, nors dažniausiai anonimiškai, triukšmautoja. Girdima, nors ne visada noriai, nors sako dažnai jaučianti aistrą kalbėti ir likti neišgirstai. Priežastis, kaip pasakoja, – baimė būti prikultai arba galutinai išstumtai į socialinį užribį, kartais – baimė įskaudinti. Šypteli, kad poetė ji pagal giminės projektą, šiek tiek per jėgą ir prievartą. 11 knygų autorė, 5 iš jų – eilėraščių rinkiniai, naujausias – „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ (2025). „Niekas“ poezijoje jai – tarsi pati poezijos esmė, kai tekstas įkūnija ką nors sunkiau išreiškiama arba netgi neišreiškiama. „Poetinio Druskininkų rudens“ festivalyje įsimintina kaip daugelio anoniminių eilėraščių konkursų prizininkė.

Lietuvių kilmės šeimoje Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs ir augęs Rimas Užgiris – poetas, akademikas, vienas svarbiausių lietuvių literatūros vertėjų į anglų kalbą, daugelio prestižinių apdovanojimų laureatas. Šiuo metu Vilniaus universitete dėsto literatūrą, vertimą ir kūrybinį rašymą. Rimo Užgirio vertimus ir poeziją publikavo daugybė įvairių literatūrinių leidinių Jungtinėse Amerikos Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Autorius yra gavęs Fulbraito stipendiją ir Nacionalinės meninės literatūros vertimo fondo finansavimą, laimėjęs Šv. Jeronimo, „Poezijos pavasario“ vertėjo premijas.

Julija Šatkauskaitė-Jurgelė – garso menininkė, aktorė ir režisierė, gimusi Vilniuje. Kuria elektroninės ir folkmuzikos kompozicijos duete „Iltys“, režisuoja radijo dramas, kuria audiogidus ir kitų žanrų muzikos bei garso dizaino kompozicijas. 2022 metų radijo dramos festivalio „Grand Prix Nova“ programai atrinkta Julijos režisuota dokudrama „Labirintas“. 2023 m. jos kūrinys „Rezonansas“ laimėjo 2 vietą trumpo metro kategorijoje tarptautiniame festivalyje „Prix Marulic“.

Birželio 12 d. 19 val. įvyks antrasis ciklo „Pro atvirus langus“ renginys, kuriame eilėraščiais dalinsis Donatas Petrošius, Mantas Toločka ir Justina Žvirblytė, kartu su jais lange pasirodys dainų autorius ir atlikėjas Algis Fediajevas.

Donatas Petrošius gimė 1978 metais Tauragėje. Iki 17 metų gyveno Bijotuose, Šilalės rajone. Paskui Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo lituanistiką ir filosofiją. Studijų metu išleido eilėraščių rinkinį „iš tvermės D“, už kurį 2004 m. skirta „Poetinio Druskininkų rudens“ Jaunojo jotvingio premija. 2009-aisiais išleistas kitas eilėraščių rinkinys – „Aoristas“, o 2014-aisiais esė rinktinė „Kaip negalima gyventi“. Eilėraščiai ir esė išversti į beveik 20 kalbų. Dabar D. Petrošius redaguoja, verčia, savanoriauja. Rašo.

Mantas Toločka – poetas, humanitaras, literatūros kritikas, baro „Kernagis“ siela. Debiutavo 2019 m. knyga „Popierinė“. Žavisi klasicizmo tradicija, šiuo metu rašo naują savo poezijos knygą „Hektoro kūnas“, iš kurios rankraščio žada paskaityti.

Justina Žvirblytė – biochemijos doktorantė ir mokslininkė, jaunosios kartos poetė. 2023 m. laimėjo „Pirmosios knygos“ konkursą – buvo išleista debiutinė poezijos knyga „Mikrosfera“, už kurią autorė 2024 m. apdovanota Kultūros ministerijos „Metų debiuto“ premija.

Akustinės psichodelinės muzikos kūrėjas, filosofas, dėstytojas, keliautojas Algis Fediajevas žengia savitais, nepramintais keliais – paprastai klausytojai jo dainose pirmiausia atkreipia dėmesį į novatorišką, originalų ir virtuozišką akustinės gitaros skambesį (gitara be jokių elektroninių efektų skleidžia neįprastus garsus ir tembrus – banguoja, siūbuoja kartais džeržgia kaip koks pramoninis įrenginys) ir dainų nenuspėjamumą: vietomis jos teka šviesiai, ramiai ir meditatyviai, o po minutės gali pavirsto agresyvia pankiška iškrova. Taip pat visa tai užpildoma rudeniška melancholija, šamaniškais ir rytietiškais sąskambiais.

Tai psichodelika, kuri kartais harmoninga ir lydinti į idiliškus tolius, kartais pikta, agresyvi ir atverianti tamsesnes, skaudesnes pasaulio puses, nė kiek nevengianti purvo ir nebandanti skambėti steriliai. A. Fediajevas yra išleidęs keturis solinius albumus, naujausio albumo pasirodymą lydėjo turai Jungtinėje Karalystėje, Suomijoje, Vidurio Europoje, Vokietijoje.

Birželio 19 d. 19 val. Signatarų namai kvies į trečiąjį ciklo renginį, kuriame skambės Tomo S. Butkaus, Ernesto Noreikos ir Sonatos Paliulytės poezija, lydima Dominyko Niauros muzikinių improvizacijų.

Poetės Sonatos Paliulytės naujausiasis eilėraščių rinkinys „Akmuo“ pasirodė vos prieš mėnesį, o artėjant renginiui ji pasakoja: „Nuo Vilniaus ir Kauno bokštų / Kyla man noras pokštaut, / Numesti savo akmenį toli... / Per Lietuvą, Ameriką – toli...“ – tebūna tai šiandien labiausiai atliepianti mano laikyseną poezijos ir ne poezijos pasaulyje citata, pasiskolinta iš legendinės grupės ANTIS dainos. Citatos citatom, norai norais, bet manieji pokštai dažniau transformuojasi į tragipokštus ar grimzta gilyn į dramatiškus vandenis it koks akmuo, nusitempiantis paskui save ir knietėjimą pokštauti, ir troškimą vėl greitai išsikapanoti į paviršių. Beje, „Akmuo“ – tai ir ką tik pasirodžiusi poezijos knyga su visais tais grimzdimais, pokštais, grimasomis ir nesumeluotomis tragedijomis. Tad tepapildo išėjusios knygos audinį balsu ištartas eilėraštis. Ir teatleidžia klausytojas, jei kur prikimsiu, nepataikysiu į natą, neištiesinsiu šypsenos ar nenurysiu balse susitvenkusios ašaros, nes šie trikdžiai visada pavaldūs bendram kontekstui.“

Tomas S. Butkus gimė 1975 m. Klaipėdoje. Nuo 1992 m. savo įkurtose „vario burnų“ idėjų dirbtuvėse dirba idėjų meno srityje, jungiančioje architektūros, dizaino, leidybos, literatūros ir kitas menines bei mokslines iniciatyvas. 2001 m. už poemą „Mylintis organizmas“ tarptautiniame „Poetinio Druskininkų rudens“ festivalyje apdovanotas Jaunojo jotvingio premija. 2004 m. jo poetinių tekstų knyga „Generuotos kalbos mutacija“ įvertinta Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Kūrybiškiausios 2003 metų knygos premija. Tais pačiais metais Londone surengtame Tarptautiniame jaunųjų leidėjų konkurse T. S. Butkus buvo pripažintas kaip vienas iš aštuonių kūrybiškiausių jaunųjų pasaulio leidėjų.

2005–2012 m. T. S. Butkus buvo audiopoetinio spengsmo grupės „Betoniniai triušiai“ vienas iš įkūrėjų ir vokalistų. Nuo 2009 m. – humanitarinių mokslų daktaras. 2011 m. išleido mokslinę monografiją „Miestas kaip įvykis“, o 2017 m. pirmąjį pasaulyje urbanistikos vadovėlį vaikams „Miesto gidas vaikams“. Be šios knygos, jis yra išleidęs ir dvi savo iliustruotas knygas vaikams – „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“ (2012) ir „Bumba Dumba Kabančių Riestainių gatvėje“ (2015). Antrąjį poezijos rinkinį „Ežerožemė“ išleido 2020 m. Poeziją rašo nuo septyniolikos metų. Eilėraščiai versti į septynias kalbas.

Ernestas Noreika (sceninis slapyvardis BEETA) gimė 1989 m. Kaune. Poetas, prozininkas, reperis. 2012 m. Lietuvos edukologijos universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros bakalauro studijas. Išleido keturias poezijos knygas: „Povų ežeras“ (2012), už kurią buvo įvertintas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų debiutą, „Andalūzijos šuo“ (2016), už trečiąją poezijos knygą „Apollo“ (2019) buvo įvertintas prestižine Jaunojo jotvingio premija. 2022 m. pasirodė ketvirtoji jo knyga „Akvanautai“. Taip pat išleido tris repo albumus: „Tvin pyksas“ (2014), „Kūlgrinda“ (2017) ir „Sekretai“ (2022).

Dominykas Niaura – elektroninės muzikos kūrėjas iš Vilniaus, savo darbuose jungiantis lauko įrašus, ambientą, dub ir eksperimentinius garsus. 2024 m. išleido albumą „bevietystė“ – filosofišką kūrinį, kuriame asmeniniai išgyvenimai apie netektį ir vienatvę atsiskleidžia lyg skaitant dienoraščio puslapius.

Liepos 3 d. 19 val. renginių ciklą uždarys Dovilės Bagdonaitės, Ievos Toleikytės ir Tado Zaronskio eilės bei Juliaus Čepukėno (URBA URBA) muzika.

Tadas Zaronskis – poetas, vertėjas, publicistas. Debiutavo eilėraščių knyga „Spalvinimo knygelė draugams“ (2023), kuri iškart pateko į visus geriausių knygų sąrašus, sulaukė daug kritikų ir skaitytojų dėmesio. Vilniaus universitete Tadas Zaronskis įgijo filosofijos bakalauro, o École Normale Supérieure de Paris – filosofijos magistro laipsnį, tęsia studijas Prancūzijoje. Nuo 2010 m. jo eilėraščiai publikuojami kultūrinėje spaudoje ir almanachuose. Verčia filosofiją ir poeziją iš prancūzų kalbos. Už kūrybą įvertintas Antano A. Jonyno („Poetinis Druskininkų ruduo“, 2019) ir jaunųjų autorių skaitymų („Poezijos pavasaris“, 2020) prizais, o už geriausią vertimo debiutą – Dominyko Urbo premija (Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, 2022).

Ieva Toleikytė – rašytoja, vertėja, knygyno „eureka!“ darbuotoja. Debiutavo 2009 m. novelių rinkiniu „Garstyčių namas“. 2020 m. išleido poezijos knygą „Raudonas slidus rūmas“, ši buvo apdovanota Jaunojo jotvingio ir Zigmo Gėlės premijomis. 2022 m. pasirodė knyga vaikams apie grybus „Kepurėje žvaigždė“ (iliustravo Eglė Wildheart). 2022 m. už autorinę kūrybą ir vertimus apdovanota Jaunojo kūrėjo premija. Mėgsta lošti kortom, grybauti ir stebėti paukščius.

Dovilė Bagdonaitė debiutavo eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016), o 2022 m. pasirodė antroji knyga „Takeliai_ žolėje“, kuri pripažinta Geriausia metų poezijos knyga „15min“ rinkimuose. Autorė taip pat aktyviai kuria vizualiųjų menų lauke, jos kūrinių galima rasti viešosiose Vilniaus erdvėse. Dovilės Bagdonaitės poezijos kalba kreiva, intymi ir viliojanti, tokia kaip ir išminti takeliai greta šaligatvių. Autorė rašo judėdama mieste, besigilindama į meno istoriją, sutikdama žmones ir skrolindama būdus kovoti su nemiga. Svarbią vietą čia užima queer patirtys, iš jų kylančios įtampos, konfliktai ir meilė.

URBA URBA – Juliaus Čepukėno solo projektas, grįstas improvizacijomis ir gyva elektronika. Hipnotiškos kompozicijas pasiglemžia drone šiugždesius, old-school`iškus sintezatorių tonus ir tampa tankia muzikinę erdve, kuri varijuoja tarp melodingos ir melancholiškos estetikos.

Renginius iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba.