
Jolitos Mulevičiūtės monografija „Regos politika“ skirta iki šiol mažai tirtai vienai iš daugelio carinės Rusijos taikytų rusinimo strategijų – vaizdinei propagandai, dėl technologinės pažangos ypač suaktyvėjusiai XIX a. viduryje. Knygoje argumentuotai parodoma, kaip vaizdai tapo svarbiu plačiųjų visuomenės sluoksnių švietimo ir kontrolės instrumentu. Skaitant J. Mulevičiūtės monografiją įspūdį daro itin plačiai pasitelkiami į Lietuvos mokslo ir kultūros apyvartą dar nepatekę archyviniai šaltiniai ir publikacijos, įvairūs statistiniai duomenys ir dokumentai. J. Mulevičiūtės tyrimas apima itin platų XIX amžiaus visuomenės gyvenimo vaizdą, nes carinės Rusijos taikyti vaizdinės propagandos metodai atskleidžiami per svarbiausias gyvenimo sritis – pedagogiką, teisę, mokslą ir psichiatriją. Dar vienas išskirtinis ir papildomų tyrėjos pastangų pareikalavęs šios knygos bruožas – dėmesys žemesniesiems socialiniams sluoksniams, kurie dažnai dėl to, kad nėra palikę rašytinių liudijimų apie save, vadinami „tyliaisiais“. Juk vaizdinės praktikos, kurių po 1863–1864 m. sukilimo Šiaurės vakarų krašte griebėsi carinė Rusija, siekdama veikti per juslinį minios patyrimą ir kolektyvines emocijas, būtent šiam sluoksniui ir buvo skirtos.
Gausiai iliustruota Jolitos Mulevičiūtės knyga turi mokslinės monografijos paantraštę, bet ją gali skaityti visi, kuriems svarbi kultūrinė savivoka. Juk tokią pat vaizdinę propagandą vėliau naudojo Sovietų Sąjunga, jos mechanizmai tebėra aktualūs ir šiandien. – Gitana Vanagaitė