Skaitymo metai - Naujienos:Kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija – poetui Viktorui Rudžianskui

Naujienos

2023-01-24
Kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija – poetui Viktorui Rudžianskui


24-oji kauniečių rašytojų Vieno lito literatūrinė premija už poezijos intymumą, impresionistines būsenas ir emocijas, vaizdinių efemeriškumą eilėraščių rinkinyje „Arbata papėdėje“ (Kauko laiptai, 2022) paskirta poetui Viktorui Rudžianskui. 

Naujajame rinkinyje „Arbata papėdėje“ V. Rudžianskas meistriškai dėlioja impresionistines būsenas, kuriose ryškėja būties laikinumo pojūtis. Varijuojama žmogaus susvetimėjimo, amžiaus tragizmo ir vienišumo tema. Įtraukia jo eilėraščių intonacija, gausūs nutylėjimai, reikšmingos pauzės. Taupiai, glaustai stabtelima ties įvairiomis dvasinėmis būsenomis, vaikystės prisiminimais ar priminimais, jaučiamas liūdesys, gailestis žmonėms, praeinančiai ar praėjusiai akimirkai.

„Arbata papėdėje“ – poeto dvasinis atokvėpis, jautrus atodūsis, pauzė, kuomet prieš akis praslenka įspūdžiai, apmąstymai, atsiminimų nuotrupos. V. Rudžiansko stabtelėjimas papėdėje – paslaptingas, netgi mistifikuotas. Kokioje papėdėje? Ties jam kažko labai brangaus, slėpiningo, didingo. Tai gali būti ir Sfinksas, ir piramidės ar obeliskai, tai gali būti Rūpintojėlio skulptūra ar Septintieji Dangūs.

Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus Vieno lito literatūrinė premija (sumanytojas ir steigėjas ilgametis LRS Kauno skyriaus pirmininkas Petras Palilionis), teikiama nuo 1998 m. už praėjusių metų kūrybą. Į ją kandidatuoti gali įvairiausių žanrų, skirtingas temas analizuojantys ir įvairų patirties bagažą turintys Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus nariai. Premija aprėpia platų Kauno literatūros lauką, todėl svarbiausiais kriterijais tampa kūrinių meninis lygis, originalumas, paveikumas.

Geriausios praėjusių metų knygos autorių diskutuodami išrenka LRS Kauno skyriaus tarybos nariai, taigi – patys rašytojai kolegos, kurie yra ne tik kompetentingi savo srities profesionalai, bet ir reikliausi skaitytojai ir vertintojai  – Gediminas Jankus (pirmininkas), Aldona Ruseckaitė, Erika  Drungytė, Tomas Kavaliauskas, Gvidas Latakas, Ieva Rudžianskaitė, Viktoras Rudžianskas, Premijos skyrimą lemia kūrinio meninis lygis, originalumas, reikšmingumas.

2022-aisiais kauniečiai rašytojai išleido 16 knygų. Būtent iš jų ir buvo renkamas laimėtojas. V. Rudžianskas vienbalsiai (jam pačiam susilaikius) tapo Vieno lito literatūrinės premijos laureatu.

Laureatui įteikiama jau kelerius metus asociacijos LATGA finansuojama premija, skulptoriaus Stasio Žirgulio prizas – autorinis darbas su įkomponuota vieno lito moneta ir iškaltomis poeto Henriko Radausko eilėraščio „Dainos gimimas“ pirmomis eilutėmis: „Aš nestatau namų, aš nevedu tautos, / aš sėdžiu po šakom akacijos baltos“ bei laureato diplomas, kurį pasirašo visi Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus Tarybos nariai.

Iškilmingas Vieno lito literatūrinės premijos įteikimas ir laureato V. Rudžiansko pagerbimas numatomas kovo mėnesį.

Ankstesni Vieno lito literatūrinės premijos laureatai:

  • 2022 m. – Aida Krilavičienė už literatūrinių ryšių sklaidą, profesionalius vertimus pristatant lietuvių skaitytojui užsienio kūrybą;
  • 2021 m. – Vidmantas Elmiškis už kasdienybės spalvas bei amžinybės nuojautas eilėraščių rinkinyje „Ir bus atsakyta“ (Kauko laiptai, 2020);  
  • 2020 m. – Enrika Striogaitė už poetinį žvilgsnį ir dėmesingumą atsidūrusiems visuomenės paribiuose eilėraščių rinkinyje „Žmonės“ (Naujasis lankas, 2019);
  • 2019 m. – Dovilė Zelčiūtė už egzistencinius ieškojimus ir autentiškus atsivėrimus eilėraščių rinkinyje „Prieglaudos miestai“ (Kauko laiptai, 2018).
  • 2018 m. – Gediminas Jankus už įtaigaus vaizduotės šėlsmo ir atpažįstamų realijų jungtis novelių rinkinyje „Rytoj“ (Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2017);
  • 2017 m. – Robertas Keturakis už  formos ir turinio vienovę bei šviesų žvilgsnį į pasaulį eilėraščių knygoje „Nakties baltieji debesys“ (Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2016);
  • 2016 m. – Edmundas Janušaitis už jaunatvišką maištą ir brandžią patirtį eilėraščių rinkinyje „Fronto Angelas“ (Naujasis lankas, 2015);
  • 2015 m. – Aleksas Dabulskis už pašaipų žvilgsnį į pasaulį ir save knygoje „Baigtas kriukis“ (Kauko laiptai, 2014);
  • 2014 m. – Petras Venclovas už naujų formų paieškas (mažųjų romanų knyga „Peržengti ribą“ („Kauko laiptai“, 2013);
  • 2013 m. – Gintaras Patackas už eilėraščių rinkinius „Kur pakastas šuva“ (Indigo print, 2012), „Pasaulis kurio nėra“ (Indigo print, 2012) ir „Gintaras Patackas. Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė“ (Naujasis lankas, 2012) („Gintarui, kuris yra savitas Poezijos ir Laisvės alėjos Gintaras Patackas“);
  • 2013 m. – Petras Palilionis už nuopelnus ir premijos sumanymą;
  • 2012 m. – Gintautas Dabrišius už dabrišišką originalumą eilėraščių knygoje „Joju vienas“ (Kauko laiptai, 2011);
  • 2011 m. – Aldona Puišytė už lyrikos rinkinį „Begaliniam kely“ (Nemunas, 2010);
  • 2010 m. – Vladas Kalvaitis už vaižgantišką kalbos sodrumą apsakymų knygoje „Svečias iš Magadano“ (Nemunas, 2009);
  • 2009 m. – Zita Gaižauskaitė už eilėraščių rinktinę „Kur keliauji, debesėli?“ (Aušra, 2008);
  • 2008 m. – Rimantas Marčėnas už istorinį romaną „Karūnos spindesio apakinti“ (Alma littera, 2007);
  • 2007 m. – Vladas Vaitkevičius už eilėraščių rinktinę „Šešėly krintančios žvaigždės“ (Naujasis lankas, 2006);
  • 2006 m. – Donaldas Kajokas už grušišką kūrybingumą poezijos rinktinėje „Karvedys pavargo nugalėti“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005);
  • 2005 m. – Aldona Ruseckaitė už gaivališką moteriškumą apysakoje „Sidabro sodai: fragmentų apysaka“ (Naujasis lankas, 2004);
  • 2004 m. – Violeta Šoblinskaitė už vaižgantišką kalbos sodrumą romane „Vilkų marti“ (Nemunas, 2003);
  • Nuo 2003 m. premijos įteikimas persikėlė į kitus metus;
  • 2002 m. – Jonas Laucė už istorinį romaną „Mirštančių dievų kerštas“ (Vaga, 2002);
  • 2001 m. – Tautvyda Marcinkevičiūtė už grušišką kūrybingumą eilėraščių knygoje „Gatvės muzikantas“ (Alma littera, 2001);
  • 2000 m. – Markas Zingeris už įspūdingą tikrovės mirgesį knygoje „Iliuzionas“ (Andrena, 2000);
  • 1999 m. – Jurgis Gimberis už kudirkišką pilietiškumą knygose „Mišiugino dienoraštis“ ir „Misės, mano boba ir kiti reikalai“ (Santara, 1999).

Parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyriaus informaciją

Programą įgyvendina

aaaaaaaaa aaaaaaaaa aaaaaaaaa aaaaaaaaa aaaaaaaaa