Nominuotos prozos knygos

Šis kūrinys yra išskirtinis pastarųjų metų lietuviškosios prozos kontekste. Netgi skaitytoją pasitinkantys išoriniai atpažinimo ženklai nėra visai įprasti. Viršelyje pirmiau įrašyta tarsi užuomina, anotuojanti turinį – „Romanas apie tai, kaip galėjo būti“.

Tai lengvai skaitoma knyga, kuri įtraukia ir nepaleidžia ligi paskutinio puslapio. Kita vertus, ją galbūt reikia skaityti ne vieną kartą tam, kad ji atvertų ir savo gilųjį turinį. Pasakotojas, jaunas žmogus, su drauge skrendąs į kelionę, prisimena kitą istoriją

Bene kiekvienas istorinis romanas, ypač aprėpiantis pokarį, susiduria su dviem rimtais iššūkiais. Vienas jų – pasakotojo išankstinis žinojimas, „kaip bus“, apsunkinantis galimybę atverti skaitytojui visą nežinios personažo žvilgsnį į kasdienybę.

Indrės Motiejūnaitės „Mūsų miestelis“ tikrai yra mūsų. Ne taip jau sudėtinga apsakymuose atrasti reiškinius, kurių vengiame, arba būsenas, kurias slapstome nuo artimiausių, net nuo savęs.

Sodrus, daugiasluoksnis, atmosferiškas pasakojimas, įtaigiai atveriantis būtąjį ir mito laiką. Pro slogias dvidešimt pirmojo amžiaus pradžios realijas, skurdą, veikėjų išgyvenimo pastangas, materialinės gerovės troškimą, socialines įtampas prasišviečia magiškojo realizmo blyksniai.