Navakas, Kęstutis „Vyno kopija“

„Vyno kopija“ – pirmasis Kęstučio Navako, žinomo poeto, eseisto, literatūros kritiko, vertėjo, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, romanas. Rašytojas išsiskiria grakščiu, elegantišku stiliumi, intelektualiu humoru. Knygoje su švelnia ironija mirusio herojaus akimis į gyvenimą žvelgiama netikėtais rakursais, bendraujama su įvairiausiais seniai mirusiais žinomais kūrėjais ir net jų personažais. Netikėti, svaigūs, fantasmagoriški herojaus nuotykiai susidėlioja į spalvingą, užburiančią, daugiasluoksnę mozaiką.

„Iš nugirsto literatų pokalbio autobuse (cituoju netiksliai): „Dar studijų metais svajojau, kad lietuvis parašytų prozos  knygą, kuri laikytųsi ‘pati iš savęs’, t. y. autoriaus fantazija.“ Dabar jau pratęsiu pati: knygą, kurioje nebūtų sociumo, charakterių evoliucijos, siužetas būtų nušautas, ir skaitymo malonumo svaigulys būtų nepaaiškinamas įprastos prozos dėmenimis. K. Navakas (jau po A. Jakučiūno) kelti tokius iššūkius skaitytojams pradėjo, mano manymu, rinkiniu „102 eilėraščiai“ ir kai kuriomis esė iš rinkinio „Begarsis skambutis“. Nežinau, kiek skaitytojų yra plaukę jachta. Aš – esu. Seniai, Mičigano ežere. Jei nematai horizonto linijos, gali imti pykinti, bet bloguoja ne visi... Elegancija, grakštumas, nenuspėjamumas, žaismė, tragedijos pavertimas tuoj pat praslinksiančia akimirka (-omis), iš kurių lipdomas ekspresionistinis pasakojimas, prikausto dėmesį prie teksto tą momentą, kai jį skaitai, ir tai veikia kaip vynas, ne kaip jo kopija, atverdamas juodomis raidėmis baltame popieriuje svaiginančią erdvę, kurią atverti dabar pajėgi tik vizualioji kultūra.“ (Giedra Radvilavičiūtė)