Kisarauskaitė, Aistė. „39 salto mortale“

Pirmoji Aistės Kisarauskaitės (g. 1967), individualaus braižo autorės, kurią per pastarąjį dešimtmetį jau pamėgo kultūrinių savaitraščių skaitytojai, trumposios prozos – novelečių – knyga. „Originalus autorės-stebėtojos rakursas atsiranda iš neįprastų pozicijų – matyti ir akcentuoti ne „savaime suprantamybę“, o poetiškas detales, absurdo žaismę įprastose rutinos schemose, netikėtus dialogų kampus. Autorė turi gebėjimą rašyti laisva, savita kalba, be išmoktų figūrų ar nusižiūrėto stiliaus, plastiškai jungti pasakojimą ir vizualumą“. (Giedrė Kazlauskaitė)

Aistė Kisarauskaitė gimė Vilniuje žinomų dailininkų šeimoje. Baigė M. K. Čiurlionio meno mokyklą, vėliau – tapybą Vilniaus dailės akademijoje, dirba kultūros redaktore žurnale „Foto“, yra paskelbusi per 100 straipsnių ir interviu įvairiuose žurnaluose, dienraščiuose ir interneto portaluose.

Nuo 1990 m. kuria performansus ir instaliacijas, rengia juvelyrikos, fotografijos parodas ir kitus šiuolaikinio meno projektus. Nuo 2003-iųjų publikuoja trumpąją prozą, straipsnius bei esė savaitraščiuose „Šiaurės Atėnai“ ir „Literatūra ir menas“.

Turi dvi dukras – Augustę ir Faustiną Mariją.

„Kaip kaleidoskope atsitiktinai sukritę stikliukai kuria įvairias kombinacijas, taip šios knygos herojai, atsidūrę iš pirmo žvilgsnio banaliose situacijose, bando kalbėtis, sutarti ar mylėti vieni kitus. Man įdomu tyrinėti, kas nutinka, kai iš tokios įprastos sistemos pašalinama tam tikra jos dalis, taigi šių literatūrinių herojų pasaulyje nuolatos kažko stinga – net jei tai tik paprastas rytinės kavos puodelis ar nauji džinsai, tačiau kaip tik ši stoka ir verčia veikti, kažką permąstyti ar keisti. Kartais, žinoma, stinga ir kur kas svarbesnių dalykų, tarkim, gebėjimo išklausyti kitą žmogų ar jausmų gilumo... (Aistė Kisarauskaitė)

„...nelaimingi fotografai, fatališkos Vilniaus damos, o kartais tiesiog tragikomiškas anoniminių pašnekovų ansamblis Aistės tekstuose susispiečia į daugiabalsį didmiesčio gyvenimo avilį. Miniatiūrinius, dažnai tarsi iš natūros trauktus to gaudžiančio avilio rėmelius autorė sugeba pripildyti paradoksalios mįslingų charakterių kasdienės egzistencijos gėlos“. (Rolandas Rastauskas)

„Būdama sykiu ir fotografė, ji sugeba aplinką fiksuoti detaliai, ryškiai ir taupiai – „vienu lietimu“. Impresionistiškas psichologizmas jos tekstų peizažuose palieka individualų žmogaus pėdsaką, neišvengiamai įdomų ir kitam žmogui – skaitytojui“. (Kęstutis Navakas)