Inga Mitunevičiūtė. Ankstyvasis skaitymas vaikams: tėčiai skaito kitaip?

2023-06-06

Lietuvoje 0–3 metų vaikams skaito tik daugiau nei trečdalis tėčių – 37 procentai. Tokią situaciją atskleidė Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos įgyvendinamo ankstyvojo skaitymo projekto „Knygų startas“ metu atliktas tyrimas. Vis garsiau kalbama, kad tėčių vaidmuo skaitymo veikloje ypač reikšmingas, todėl specialistams minėtas palyginti nedidelis skaičius kelia nerimą. Tiesa, visuomenei retai paaiškinama, kodėl taip svarbu, kad vaikams skaitytų būtent tėčiai? Galima būtų manyti, esą jokio skirtumo, kas skaito vaikui, svarbiausia, kad išvis būtų skaitoma. Tačiau skirtumas yra ir jis tikrai reikšmingas.

Tyrėjai sutaria, kad tėčių (ar jų vaidmenį atliekančių vyrų – globėjų, senelių, šeimos draugų ir kt.) įsitraukimas į skaitymo procesą teigiamai veikia vaikų kognityvinius sugebėjimus, mokymąsi, savivertę, ugdo empatiją, gyvenimiškus ir socialinius įgūdžius¹. Vaikai jaučiasi labiau globojami, palaikomi ir įtraukti į įvairias gyvenimo situacijas. Jie būna geriau pasiruošę eiti į mokyklą, o, pradėję ją lankyti, geriau mokosi. 2010 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktas tyrimas įrodė ir dar vieną – kalbos vystymosi – naudą. Pastebėta, jog svarbu ne tik tai, kad vaikams knygas skaito tėčiai, o dar ir tai, kokius žodžius jie vartoja kalbėdami su vaiku apie perskaitytas knygas (jie skiriasi nuo mamų vartojamos leksikos). Tai gali turėti didelę įtaką vaikų žodyno formavimuisi².

Įdomu, kad ši nauda nėra vienakryptė: ryšys, kuris sukuriamas tėčiui įsitraukus į skaitymo ritualą, duoda teigiamų rezultatų ne tik vaikui, bet ir tėvui. Dažniau į įvairias veiklas (tokias kaip žaidimai ir knygų skaitymas) su vaikais įsitraukiantys tėčiai pagerina savo pačių raštingumo įgūdžius ir net ima daugiau uždirbti³. Tėčiams skirtos skaitymo programos „Fathers Reading Every Day“ (JAV) rezultatai rodo, kad jose dalyvavę tėčiai labiau įsitraukė į vaikų mokymosi procesą, pasijautė esantys geresni tėvai. Pagerėjo skaitančių tėčių ir vaikų santykiai, palyginti su tais, kurie buvo prieš įsitraukiant į programą⁴.

Ką tėčiai skaitydami daro kitaip? Vulongongo universiteto Australijoje mokslininkės Annos E. Duursmos atliktas tyrimas atskleidė nemažai įdomybių, kaip skiriasi tėčių ir mamų skaitymas. Tiesa, derėtų pabrėžti, kad nė vienas jų nėra geresnis. Kalbant apie skaitymą, apskritai galioja principas „daugiau yra geriau“: kuo daugiau vaikui bus skaitoma, kuo įvairesni bus skaitymo stiliai ir manieros, tuo didesnę naudą jis gaus, tuo labiau bus ugdomi jo kalbiniai įgūdžiai ir raštingumas. Mokslininkės atliktas tyrimas leidžia konstatuoti skirtingus tėčių ir mamų skaitymo stilius. O kita išvada – vaikas įgyja galimybę iš skaitymo proceso gauti daugiausia naudos, kai šie stiliai yra vienas kitą papildantys, t. y. kai šeimoje vaikui skaito ir mama, ir tėtis.

Dar vienas tyrime atskleistas aspektas yra susijęs su identifikacija: manoma, jog tai, kad skaito vyras (o skaitymo vaikui procesas yra gana dažnas ir tęstinis), gali teigiamai veikti vaiką emociniu požiūriu. Ypač tai pasakytina apie mergaites⁵. Tokio emocinio aktyvumo priežastis – įsivyravęs suvokimas, kad skaitymas vaikams yra moterų užsiėmimas, o kai skaito tėtis – tai jau vyksta kažkas ypatinga.

Mokslininkus nustebino tai, kad tėčių, o ne mamų skaitymas buvo lemiamas veiksnys, formuojantis vaikų teksto suvokimo, supratimo apie knygą ir kalbos įgūdžius. Tėčiams bendraujant su vaikais vartojama kalba buvo sudėtingesnė nei mamų, o tėčių žodyno turtingumas (daugiau abstrakčios reikšmės žodžių ir pan.) buvo lemiamas įvairesnės vaikų kalbos formavimosi veiksnys⁶. Studija atskleidė, kad tėčiai, skaitydami vaikams, vartoja daugiau netiesioginės kalbos, kuri turi ypatingą reikšmę kalbos raidos procese⁷. Vadinamoji netiesioginė kalba (angl. non-immediate talk) – klausimai, komentarai ir kitos panašios kalbinės konstrukcijos, verčiančios kritiškai apmąstyti tekstą, jį įvertinti ir t. t., – praplečia teksto ribas.

Skaitydami vaikui, tėčiai yra linkę knygoje aprašomus siužeto įvykius susieti su vaiko gyvenimiška patirtimi. Tame pačiame tyrime rašoma: „Pavyzdžiui, kai knygose buvo minimos kopėčios, dauguma tėčių prisiminė paskutinį kartą, kada jas naudojo užlipti ant stogo ar savo darbe. Mamos daugiau dėmesio kreipė į detales ir dažnai prašė vaiko įvardyti ar suskaičiuoti objektus, išvardyti spalvas⁸.“

Tėčiai tarsi „pakylėja“ istoriją į kitą lygį, suvaidindami tekste minimus veiksmus ar pateikdami vaizdingų palyginimų, viską susiedami su kartu išgyventa patirtimi. Tėčiai dažnai bendrauja su vaiku žaisdami, o tai labai svarbu, nes vaikų kognityviniai įgūdžiai, ypač ankstyvajame amžiuje, vystosi būtent per patirtis ir tyrinėjimus, kurie yra pagrindiniai žaidimo komponentai⁹.

Ypač svarbus skaitymas prieš miegą – jo metu sukuriamas socioemocinis ryšys, ritualas, kai atsipalaiduojama ir nusiraminama prieš miegą. Tyrimuose teigiama, kad skaitant įsitempę raumenys atsipalaiduoja, širdies ritmas sulėtėja¹⁰. Tai puikus būdas nurimti ir vaikui, ir tėčiui.

Didesnis pasitikėjimas savimi, geresni tėčio ir vaiko santykiai, pagerėję mokymosi rezultatai, sklandesnė kalbos raida – visa tai tėčių skaitymo vaikams rezultatai. Belieka palinkėti jiems aktyviau įsitraukti į skaitymo veiklą, taip sukuriant abipusę naudą sau ir savo vaikui.

-------------------------------------------------------------

¹ Marsiglio, W.; Day, R. D.; Lamb, M. E. (2000). Exploring fatherhood diversity: Implications for conceptualizing father involvement. Marriage and Family Review, vol. 29 (4), pp. 269–293; Palkovitz, R. (2002). Involved fathering and child development: Advancing our understanding of good fathering. In Tamis-LeMonda, C. S.; Cabrera, N. (Eds.). Handbook of father involvement, pp. 119–140; Pleck, J. H.; Masciadrelli, B. P. (Eds.) (2004). Paternal involvement by U.S. residential fathers: levels, sources, and consequences. In Lamb, M. E. (Ed.). The role of the father in child development, pp. 222–271.

² Pancsofar, N.; Vernon-Feagans, L., & The Family Life Project Investigators (2010). Fathers’ early contributions to children’s language development in families from low-income rural communities. Early Childhood Research Quarterly, vol. 25(4), pp. 450–463; Duursma, E.; Pan, B. A.; Raikes, H. (2008). Predictors and outcomes of low-income fathers’ reading with their toddlers. Early Childhood Research Quarterly, vol. 23(3), pp. 351–365.

³ www.fatherhood.org.

⁴ Ten pat.

⁵ Mullan, K. (2010). Families that read: A time-diary analysis of young people’s and parents’ reading. Journal of Research in Reading, vol. 33(4), pp. 414–430.

⁶ Gleason, J. B. (1975). Fathers and other strangers: Men’s speech to young children, Developmental psycholinguistics: Theory and applications, vol. 1, pp. 289–297; Ratner, B. N. (1988). Patterns of parental vocabulary selection in speech to very young children. Journal of Child Language, vol. 15 (3), pp. 481–492; Pancsofar, N., Vernon-Feagans, L. (2006). Mother and father language input to young children: Contributions to later language development. Journal of Applied Developmental Psychology, vol. 27 (6), pp. 571–587.

⁷ Duursma, E.; Pan, B. A. (2011). Who’s reading to children in low-income families? The influence of paternal, maternal, and child characteristics. Early Child Development and Care, vol. 181 (9), pp. 1163–1180; DeTemple, J.; Snow, C. E. (2003). Learning words from books. In Kleeck, van A., Stahl, S. A.; Bauer, E. B. (Eds.). On reading storybooks to children: Parents and teachers, pp. 16–36.

⁸ Ten pat.

⁹ www.fatherhood.org.

¹⁰ www.raisingreaders.org/blog/reading-with-dad-is-so-much-fun/

Šis straipsnis publikuotas žurnale „Tarp knygų“, 2022 m. birželio mėn.