Skaitymo metai - Naujienos:Giedrė Mičiūnienė. Pavyko

Naujienos

2014-01-02
Giedrė Mičiūnienė. Pavyko


Turbūt atsitiktinai nebūčiau pasičiupusi į rankas Kęstučio Navako knygos „Udo ir Dra niekaip nesusikalba“, jei ne spektakliukas Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje, kurioje Vaikų literatūros skyriaus bibliotekininkės, remdamosios šia knygute, sukūrė nuotaikingą inscenizaciją, įtraukdamos į vaidinimėlį ir vaikus. Neveltui sakoma, kad gera reklama – svarbiausia.

Pasičiupau knygelę, ir parsinešus namo – vienu kąsniu „nurijau“, net nekramčiusi – viskas taip miela, paprasta ir aišku...

Viskas šiuolaikiška – stori knygos puslapiai, labai nuotaikingi dailininkės (Marijos Smirnovaitės) piešiniai – negali nežavėti ne tik vaiko, bet ir suaugusiojo.

Net veikėjų vardai – tokie šiuolaikiniai: UDO – tai uodas, o DRA – dramblys. Mažajam skaitytojui – tai labai aktualu – juos daug lengviau prisiminti nei kokį įmantraus sulietuvinto ar tarptautinio vardo skambesį: o čia UDO – lengvutis, dviskiemenis raidžių derinukas labai artimas vabzdžio bendriniam pavadinimui. DRA – nors ir vienskiemenis žodis, tačiau suteikiantis jam tinkamą svorį, labai tinka drambliui – iškart kuria sunkaus, didelio gyvūno įvaizdį. (skaitydama pagalvojau, kad panašūs žodžiai sutinkami ir lietuvių liaudies dainų priedainiuose).

Nors knygutėje tekstukai trumpučiai, juos mielai išklausys bet kokio amžiaus vaikutis, tačiaus problemėlė, iškelta nemaža, o svarbiausia – ji tikrai šiuolaikinė: NESUSIKALBĖJIMAS. Ir iš tiesų, nesusikalbame dažnai ne tik dideli su mažais, bet ir tarpusavyje... Perskaičius ją, kyla noras apie tai padiskutuoti su vaikais, su šeima.

Pasiklausykite, koks šiltas ir įžvalgus antilopės Gnu palinkėjimas: „Jei būsi per didelis, nematysi mažų. Girdėsi tik balsus. O jei būsi per mažas, didelis tave nusineš į mišką“. Tai labai svarus priminimas suaugusiems: kad svarbu ne tik matyti, ir išgirsti, bet ir suprasti, kad kiekvienas nori būti išgirstas.

Gal todėl taip viltingai nuskamba paukščiuko žodžiai: „mes nei dideli, nei maži. Mes tokie, kokie turim būti“, leidžiantys suvokti, kiek svarbu turėti savo tikrąją savastį.

Puiki knygelė. Ir aš, ir devynmetis sūnus šaukiam: „AUTORIUI PAVYKO“.

Pavyko ne tik autoriui K. Navakui parašyti, bet Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriui tinkamai pareklamuoti - nes „neakivaizdžiai“ perskaičiusių ją tądien buvo nemažai – ir įvairaus amžiaus.

Recenzijų konkursas.

Programą įgyvendina