Naujienos

Šmaikštaujant būtų galima sakyti, kad sausio 20 d. Jonavos viešojoje bibliotekoje vyko literatūros vakaras, į kurį susirinko 32 Kęstučiai Navakai: K. Navakas, pristatydamas naują savo knygą „Vyno kopija“, sakė, kad trys dešimtys jonaviečių, atėjusių su juo susitikti, iš dalies virto pačiu minėto romano autoriumi.

Romanas „Vyno kopija“ pasakoja apie vidutinio amžiaus žmogų, kurio vidinis pasaulis yra suskilęs, todėl iš visų jėgų bandoma save pažinti ir sulipdyti iš naujo – meile nugalint artėjančią mirtį.

Pokalbis su K. Navaku mezgėsi lengvai ir su nuolatinėmis ironijos bei saviironijos nuotaikomis. „Vyno kopijos“ autorius sakė, kad niekas nėra tiek rimta, kad iš to nebūtų galima pasijuokti. Romanas, kaip ir jo autorius, yra nepretenzingas ir nepozuoja visuomenės akyse. K. Navako teigimu, jis toks pat žmogus, kaip ir vakaro publika, tik mėgsta rašyti ir myli literatūrą. „Vyno kopijos“ autoriaus asmeninis gyvenimas yra ne daug nutolstantis nuo literatūros tekstų. Pasak K. Navako, daugelyje iš mūsų slypi nemažai baisių dalykų, todėl vaizduotė, kuri tokia svarbi knygose, yra būdas blogį nuolat versti gėriu ir grožiu. Knygos – ne vienintelis būdas tai daryti

K. Navakas sakė, kad ne mažesnis gėris yra skaniai ir subtiliai pagaminti pusryčiai, pietūs ar vakarienė. Visgi vakaro pabaigoje autorius linkėjo bibliotekos svečiams daugiau skaityti geras knygas ir mažiau žiūrėti televiziją. Tik taip elgiantis, įmanoma netapti reklamos ir propagandos aukomis. Knyga, geras filmas, graži muzika yra būdas susiformuoti ir išlaikyti savo originalumą ir savitumą.

K. Navako teigimu, pasaulyje, kuris baigia pavirsti klišių ir stereotipų rinkiniu, tai yra viena didžiausių vertybių. Paklaustas apie gyvenimo, literatūros ir moralės santykį, „Vyno kopijos“ autorius sakė, kad, be nuolat eksperimentuojančių menininkų ir mokslininkų, pasaulis stovėtų vietoje – nebūtų nei naujovių, nei atradimų. K. Navakas save pristato kaip nuotykių ieškotoją. Tiesa, nuotykiai vis dažniau ištinka ne gyvenime, o rašomame popieriaus lape. Kartais tie nuotykiai nukelia į etikos, estetikos ir paprasčiausios savisaugos paribius. Bet ieškoti nuotykių vis tiek verta, nes, jų nesant, šiandien nesimėgautume Homero ir kitų autorių tekstais, kurie patvirtina – literatūra gyva nuo labai senų laikų ir tokia išliks visada, kol tik Žemėje gyvens žmonės.

Ramūnas Čičelis