Naujienos

Seminaro „Vaikų ir paauglių spaudos turinys ir etika“ medžiaga

Birželio 26 d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko seminaras „Vaikų ir paauglių spaudos turinys ir etika“. Seminare savo pranešimus pristatė prie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veikiančios ekspertų grupės, vertinančios neigiamą poveikį nepilnamečiams, narė Lilijana Astra („Vaizdo ir teksto poveikis jaunimui“), Žurnalistų etikos inspektoriaus padėjėjas Deividas Velkas („Įspėjamojo užrašo „Informacija gali daryti neigiamą poveikį nepilnamečiams“ idėja – įspėjimas suaugusiems ar masalas vaikams“), Žurnalistų draugijos pirmininkė Marytė Kontrimaitė („Kokios vaikų spaudos pasigendame“) savo pastebėjimus apie vaikams ir jaunimui skirtuose leidiniuose dažniausiai pasitaikančias klaidas išsakė redaktorė Rita Urnėžiūtė („Apie kalbą ir ne tik...“).

Didžiausią dalyvių susidomėjimą bei daugiausiai diskusijų sukėlė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir analizės skyriaus specialistės Reginos Staniulienės pristatytas tyrimu paremtas pranešimas „Suaugusiųjų kultūros multiplikacija žurnaluose vaikams ir paaugliams“.

Tyrimas atliktas pirmajame 2007 metų pusmetyje. Tyrimui imti žurnalai (15 leidinių) suskirstyti į grupes pagal skaitančiųjų auditorijos amžių:

Vaikai (7–11 metų) – „Bitutė“, „Barbė“ ir jos priedas „Barbie Princesė“, „Princesė“, „Laimiukas“, „Flintas“, „Flinto bumas“.

Ankstyvojo paauglystės amžiaus (10–15 metų) – „Mergaitė“, „Justė“, „Luka“, „Top girl“.

Vėlyvojo paauglystės amžiaus (nuo 15-17 iki 21 metų) – „Panelė“ ir jos priedas „MAXI panelė“, „Ekstra panelė“, „Pana“.

Seminaro pradžioje tardama įžangos žodį, Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų literatūros centro direktorė Aldona Augustaitienė pažymėjo: „Per 18 nepriklausomybės metų lietuvių vaikų ir paauglių periodika pasikeitė iš esmės, tačiau šie pokyčiai kelia nemažai nerimo ir nuogąstavimo. Šiandieniniai leidiniai vaikams ir paaugliams labai smarkiai nutolo nuo „Žiburėlio“, „Saulutės“, „Žvaigždutės“ ir kitų leidinių, kurie rėmėsi literatūrinio, kultūrinio ir dvasinio ugdymo tikslais“. Minėtas R. Staniulienės tyrimas, pasak vaikų literatūros centro direktorės, parodo esamos situacijos grėsmę vaikų dvasinei kultūrai ir kalbai.

Jo autorės pranešime „Suaugusiųjų kultūros multiplikacija žurnaluose vaikams ir paaugliams“ pažymėta, kad žiniasklaidos vaidmuo vaiko ir paauglio socializacijos procese yra labai svarbus. Jaunas žmogus dažnai mato ir priima tokį pasaulį, kurį siūlo viešosios informavimo priemonės. Toks besąlygiškas pasitikėjimas sietinas su tuo, kad jaunesnio ir vyresnio amžiaus vaikai dar neturi kritinio mąstymo įgūdžių. Tačiau šiandieniniai vaikams bei paaugliams skirti leidiniai nesiekia formuoti mąstymo įgūdžių, o siekdama pelno bei išsilaikyti rinkoje žiniasklaida sumažino savo informatyviąją, kultūrinę, švietėjišką misiją, beveik prarasdama edukacijos ir asmenybės ugdymo svertus.

Pasak pranešimo autorės, „Žiniasklaidos siūlomas supaprastintas tikrovės modelis prisideda prie paviršutiniško, vartotojiško ir be probleminio pasaulio matymo. Tokiu būdu žiniasklaida plečia ir stiprina stereotipų gausą ir raidą.“

Vaikams ir jaunimui skirtuose leidiniuose dominuoja suaugusiųjų auditorijai skirtų žurnalų aktualijos – pramoginės kultūros akcentavimas, moters kaip prekės įvaizdžio propagavimas, jėgos kulto, kovinių simbolių ir mirties temų įsigalėjimas, netolerancijos ir destruktyvaus elgesio pavyzdžiai.

Pranešimo autorė pastebi, kad vaikams skirti žurnalai pasižymi didesne temų įvairove negu orientuoti į paauglių auditoriją. Vaikiškuose žurnaluose skiriama vietos kūrybai ir žaidimams. Tačiau mergaitėms skirtame žurnale „Barbie“ ir panašaus turinio leidiniuose multiplikuojama suaugusiųjų kultūra ir gyvenimo būdas. Komercinis produktas, skatinantis vartotojiškumą, iškreipia vaikiškų vertybių skalę.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad rinkoje labai trūksta leidinių berniukams. Vienintelis berniukams skirtas žurnalas „Flintas“ pasižymi prastos kokybės tekstais. Jame persipina pramoginiai ir komerciniai interesai. Šalia vaikiškų siužetų naudojama ir suaugusių žmonių bendravimo terminija bei siužetai (azartiniai žaidimai, kriminalinės istorijos, anekdotai, dainos, tekstai su vulgarumo atspalviu).

Informatyvūs ir kultūriniu socialiniu turiniu suinteresuoti vaikams skirti žurnalai „Bitutė“ ir „Laimiukas“ didesnės įtakos viešojoje erdvėje neturi. Jų tiražai nedideli ir didžiajai skaitytojų daliai nedaro poveikio.

Vyresniajam paauglystės amžiui skirtuose žurnaluose atsiranda naujos temos ir skiltys (psichologija, draugystė, meilė, lytiškumas), pradeda dominuoti žvaigždžių kultas, seksualumo akcentavimas. Suaugusiųjų gyvensenos modelis ypač multiplikuojamas paauglėms skirtuose žurnaluose, kuriuose vyrauja seksualumas, mados ir kosmetikos pramonės propagavimas. Pagrindinis paaugliams skirtų leidinių pažinimo šaltinis daugeliu atvejų tampa TV šou laidos, kurios keičia domėjimąsi kasdieninėmis aktualijomis. TV ir realybės šou herojai tapatinami su sektinais pavyzdžiais.

Viena iš pristatymo metu keltų problemų – nepakankamas dėmesys jaunųjų skaitytojų apsaugai.

Paauglėms skirti žurnalai skatina skaitytojas tapti „viršelio veidu“, siųsti savo nuotraukas bei adresus ir telefono numerius į redakciją, tačiau tolesniu šių duomenų likimu ir apsauga nesirūpinama.

Siekdami aprėpti kuo didesnę rinkos dalį, paauglėms skirti žurnalai nediferencijuoja savo skaitytojų pagal amžiaus grupes. Daugelis paauglėms skirtų žurnalų pasižymi plačiomis „amžiaus žirklėmis“, jų auditorijos amžius nuo 12 iki 20 metų. Taigi tokiame leidinyje spausdinami straipsniai, aktualūs subrendusios dvidešimtmetėms, bet galintys daryti neigiamą įtaką besiformuojančiai dvylikametės vertybių sistemai.

Pranešimo autorė išskyrė keletą pagrindinių šiandieninės vaikams bei paaugliams skirtos žiniasklaidos tendencijų. Visų pirma pažymima, kad visų amžiaus kategorijų vaikams ir jaunimui trūksta edukacinių, ekologinių, kultūrinių, švietėjiško pobūdžio leidinių. Reikalingi kritinį mąstymą ugdantys edukaciniai projektai. Tačiau didžioji dalis leidinių yra privataus kapitalo investicija. Žurnalų vaikams leidėjai suinteresuoti pelnu, o ne pilietiniu bei kultūrinių jaunimo ugdymu. Taip tradicinė žiniasklaidos misija – informuoti – praranda savo ankstesnį prioritetą, atsiranda daugiau galimybių pateikti tikslingai sureikšmintas, iškirtinai atrinktas naujienas. Tuo tarpu valstybės rūpesčio ir iniciatyvos formuoti informatyvią bei švietėjišką žiniasklaidą jaunajam skaitytojui stinga.

Leidybos grupės ir susivienijimai, leisdami po keletą žurnalų, turi geras informacinio manipuliavimo, multiplikavimo ir turinio vienodinimo galimybes. Juose figūruoja tie patys „herojai“, nesikeičia ir informacijos kokybės bei moralinių vertybių santykis.  Žiniasklaida tampa šališka – jai įtaką daro masinių informacijos priemonių savininkų verslo strategija ir autorinis subjektyvumas

Pabrėžtina, kad didėja reklaminis plotas ir reklamos įtaka pačiai žiniasklaidos priemonei. Veikia abipusis komercinis interesas. Kinta leidinio turinio informatyvumas. Didžioji žiniasklaidos, skirtos vaikams ir paaugliams, dalis atspindi pramoginę kultūrą, ignoruodama dvasines ir socialines vertybes.

Viena iš keltų problemų – tai, kad ir bibliotekose, kurios turėtų būti ugdymo ir kultūros centrai, tokie kultūriniu požiūriu menkaverčiai žurnalai yra populiarūs. Kaip pažymėjo seminaro dalyviai, paklausus bibliotekininkų, ar jie prenumeruoja „Laimiuką“ ar „Rubinaitį“ – porą iš nedaugelio leidinių, besiremiančių kultūrinėmis ir dvasinėmis vertybėmis, dažnai sulaukiama neigiamo atsakymo ar net nustebimo, kad tokie leidiniai egzistuoja.

2007 metų tyrimas „Suaugusiųjų kultūros multiplikacija žurnaluose skirtuose vaikams ir paaugliams“.

Regina Lakačauskaitė