Naujienos

Gerokai jau įsibėgėjusi tryliktoji Metų knygos rinkimų akcija ir toliau skatina domėtis lietuviška knyga: atkreipti dėmesį į geriausius šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrinius, ieškoti knygų skaityme prasmės, tiesiog draugauti su knyga.

Skaitymo ir kultūrinio raštingumo asociacija kartu su Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka kviečia balsuoti už labiausiai patikusias lietuvių autorių knygas. Šioje akcijoje dalyvauja ir Kupiškio viešoji biblioteka.

Sausio 25 d. į bibliotekos skaityklą susirinkusiems knygos mylėtojams lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Janina Širvinskienė  pristatė vieną iš šiemetinės akcijos „Metų knygos rinkimai“ autorių Mindaugą Kvietkauską ir jo knygą „Uosto fuga“. Susitikimui biblioteka parengė skaidres, kuriose atvaizduoti asmenys arba objektai, minimi knygoje.

M. Kvietkauskas – literatūrologas, poetas, eseistas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius. Šiais metais už šią knygą autoriui įteikta Rašytojų sąjungos premija, o knygą iliustravusi dailininkė Sigutė Chlebinskaitė apdovanota 2016 metų gražiausių knygų rinkimuose.
 
 

Renginio metu tarp bibliotekos direktoriaus Algirdo Venckaus ir knygos autoriaus užsimezgė betarpiškas, nuoširdus pokalbis. Šis esė rinkinys – tai asmeninė kelionė gatvėmis, kurių nebeliko Vilniaus adresų sąrašuose. Nebeliko ir Uosto gatvės, kuri dabar vadinasi Pamėnkalnio. Čia autorius ėjo ieškodamas Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės buvusio buto ir surado kitą žymią moterį – fotografę Oną Pajėdaitę, kuri visą gyvenimą fotografavo žymius krašto žmones.

Kitas esė, „Amžino judesio meistras“ – tai bandymas pristatyti mums mažai žinomą architektą Joną Kristupą Glaubicą, kuriam yra priskiriama iki šešiasdešimt jo sukurtų pastatų per trisdešimt Vilniuje pragyventų metų – tai Vilniaus šv. Jonų, šv. Kotrynos, Vilniaus Kalvarijų, Kauno jėzuitų, Jiezno, Stakliškių bažnyčios ir daugelis kitų darbų. M. Kvietkauskas lankėsi Žemutinėje Silezijoje, iš kur, kaip manoma, J. Glaubicas yra kilęs. Knygos autorius, apsilankęs šio krašto statiniuose, pasijuto lyg sugrįžęs į Vilnių.
 
 

 
Kaip pasakojo mūsų svečias, dar vienas esė – „Requiem Literatų svetainei“ – labai greitai gimė pamačius, kad ši vieta tapo greito maisto kavine. Globalizacija labai lengvai nušluoja tai, ko nesaugo bendruomenė: „Ji praryja tai, kuo nebesirūpina gyva žmogaus sąmonė, kam ji nebejaučia intereso. Ji veržiasi ten, kur galima, kur nėra užkardų...“ (p. 116).

Kas kiek laiko mūsų visuomenėje grįžta kaltinimai praėjusio amžiaus rašytojams, poetams, kurių likimai atsidūrė ties Lietuvos istorijos sankryža. Viena iš jų – Salomėja Nėris, ir ne vien tik ji, tai ir Petras Cvirka, Antanas Venclova, Julius Janonis ir kiti. Vis iškyla ir iškyla klausimas, ar reikia jų vardais gatvių, paminklų... Apie tai dar vienoje esė – „Prakeiktoji poetė“. Jeigu labiau įsigilintume kaip paskutiniais gyvenimo metais Salomėja Nėris atrinkinėjo eilėraščius rinkiniui „Pagal širdies užsakymą“, pamatytume, kaip paskui kruopščiai net aštuoni cenzoriai juos taisė ir draskė. „...įtarinėjant kitus – įtarumo ir savo iliuzijoms. Ir suvokimo, kad tas kodeksas, pagal kurį šiandien teisiame savo kaltuosius, ateinančių kartų galės būti pritaikytas mums patiems.“ (p 92).
 
 

 
Skaitydami kitus eseisto tekstus, susiduriame ne tik su kultūros ir meno žmonėmis, bet ir su paprastais mirtingaisiais. Keliaujame po skirtingas vietas, prakalbiname užmirštus pastatus. Autoriui įdomi nesibaigianti švietimo reforma, jis rašo apie savo mokyklinę patirtį. Jam skaudu, kai elitinis Vilniaus knygynas „Akademinė knyga“ sumodernėjo ir lietuvių literatūrą perkėlė į rūsį, už laiptų...
 
 

Autorius – kritiškas šiuolaikinių visuomenės reiškinių ir knygų vertintojas, pagaliau jam svarbu ir tai, kad neišnyktų laiško rašymo menas. Renginio dalyviams tikrai buvo įdomu klausytis jo minčių ir samprotavimų kultūros istorijos, visuomeninio gyvenimo temomis, pateikti klausimų ir įsigyti autoriaus knygų.

Susitikimą su „Uosto fugos“ autoriumi mums dovanojo Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Roma Vasiliauskienė,
Kupiškio viešosios bibliotekos
 Kraštotyros ir edukacijos skyriaus vyresnioji bibliotekininkė

Rūtos Vilkienės nuotraukos