Naujienos

Į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką grįžta gyvi pokalbiai su autoriais, kurių kūriniai nominuoti Metų knygos titului. Šiemet į susitikimus su skaitytojais kviečiami ne tik po vieną rašytoją, bet ir jų poros.

„Metų knygos“ renginių ciklą Nacionalinė biblioteka lapkričio 20 d. pradės „Tyto albos“ išleista Rūtos Oginskaitės knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (moderatorius Daumantas Todesas). Lapkritį taip pat lauks susitikimas su dviem poezijos kategorijoje nominuotų knygų autoriais: Greta Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. Pokalbį su jais ves literatūrologė Lina Buividavičiūtė. Gruodį vyks dar du susitikimai su „Metų knygų rinkimams“ nominuotų kūrinių autoriais: su poetais Tomu Petruliu ir Mariumi Buroku (moderatorė literatūrologė dr. Virginija Cibarauskė), taip pat Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite, kurias kalbins literatūrologė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė.

2019 m. sausį ir vasarį lauks susitikimai su Tomu Venclova, Sigitu Parulskiu, Herkumi Kunčiumi, Giedra Radvilavičiūte, Leonardu Gutausku, Aurimu Švedu ir Kornelijumi Plateliu.

Su knygomis susipažinti ir jas skaityti kviečiama į Nacionalinės bibliotekos Lituanistikos skaityklą. Knygas rasite ekspozicijoje „Metų knygų rinkimai 2018“ (pirmame skaityklos aukšte).

Lapkričio 20 d. 18 val. susitikimas su knygos „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ autore Rūta Oginskaite.
Savo naujoje, šeštoje, knygoje „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ (Tyto alba, 2017) R. Oginskaitė kviečia žvilgtelėti į vieno iš žymiausių Lietuvos rašytojų Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, kūrybą ir amatą, šeimos ir žydų tautos likimus. Pasak autorės, rašydama knygą, ji stengėsi, kad skaitytojas pasijustų esąs Grigorijaus ir Olgos Kanovičių namuose. Lietuviškai, su išsprūstančiais žydiškais, rusiškais posakiais ir kartais ne visai lietuviška tvarka sudėliotais žodžiais 87 metų rašytojas pasakoja apie savo ilgametę kūrybą, o jo bendraamžė žmona Olga papildo jį jautriausiomis detalėmis, citatomis ir čia pat deklamuojamomis tekstų ištraukomis.

Pokalbį su R. Oginskaite Nacionalinėje bibliotekoje vesiančio D. Todeso nuomone, tkios nuoširdžios biografinės knygos jis iki šiol dar nebuvo skaitęs. Jis naująją R. Oginskaitės knygą lygina su aktoriaus darbu, kai šis kelioms valandoms į save turi įsileisti svetimą žmogų, personažą – įsileisti taip, kad juo patikėtų. „Rūta sugebėjo į save įleisti Kanovičius, „ištirpti“ juose. Pamačiau ir Olgą, ir Grigorijų tokius, kokius juos pažįstu“, – sako mecenatas, menų gerbėjas, jaunesniuoju G. Kanovičiaus draugu save laikantis D. Todesas.

Knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk“ išrinkta į publicistikos ir dokumentikos knygų penketuką.

Lapkričio 21 d. 17.30 val. susitikimas su poetais Greta Ambrazaite ir Gintaru Bleizgiu. 
Poetė G. Ambrazaitė rašyti pradėjo vaikystėje: žaisdama susiūdavo popieriaus lapus ir prirašydavo ten eilėraščių arba pasakų. 13 metų užsiregistravo svetainėje rasyk.lt, kur, kaip ji prisipažįsta, kūrė bet ką. Sąmoningesnius eilėraščius Greta kurti pradėjo jau studijuodama universitete. Šiandien ji ne tik Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamo pirmosios poezijos knygos konkurso laureatė, bet ir Metų knygos nominantė.

Pasak renginį vesiančios literatūrologės L. Buividavičiūtės, pirmoji G. Ambrazaitės knyga „Trapūs daiktai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018) – solidaus turinio, daugelio poetų bendruomenės narių lauktas debiutas. „Bendras įspūdis, perskaičius knygą – iš tiesų stiprus, – sako literatūrologė. – Autorė sukuria lingvistinį paradoksą – kiekvienas eilėraštis tarsi mikrovisata, jis tirštas, įtaigus, besisukantis aplink savo ašį. [...] Kita vertus, „Trapūs daiktai“ – konceptuali knyga, eilėraščiai sukasi ne tik aplink savo ašį, bet drauge sudaro savotišką poetinę Saulės sistemą [...]“

„Xeranthemum“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018) – jau devintoji poeto, eseisto ir literatūros kritiko G. Bleizgio poezijos knyga. Pasak kritikų, tai stiprus patirčių rinkinys, kuriame tekstai pinasi gamtos, augalų, prisiminimų ir pojūčių gijomis. Poetas išlieka ištikimas sau – jis atviras, mąslus, klausiantis ir atsakantis, gyvas. L. Buividavičiūtės nuomone, naujoji G. Bleizgio knyga yra labai nuoširdi – „net labai drąsiai nuoširdi“. „[...] Bleizgio eilėraštis – intensyvus ir tirštas – savojo subjekto potyrių nuoširdumu užkariauja mano naiviąją elegiškąją širdies pusę.“

G. Ambrazaitės ir G. Bleizgio knygos išrinktos į poezijos knygų penketuką.

Gruodžio 4 d., 18 val. susitikimas su poetais Mariumi Buroku ir Tomu Petruliu.
Pirmosiomis gruodžio dienomis visi kviečiami į susitikimą su dviem Metų knygos rinkimuose nominuotais poetais Mariumi Buroku ir Tomu Petruliu. Susitikimą moderuos literatūrologė dr. Virginija Cibarauskė.

Poeto, vertėjo ir literatūros kritiko M. Buroko knyga „Švaraus buvimo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018) yra trečioji ir paskutinė trilogijos (ankstesnės dalys – „Būsenos“, 2005 m. ir „Išmokau nebūti“, 2011 m.) knyga. Kritikai pabrėžia, kad naujam poeto eilėraščių rinkiniui būdinga apsivalymo, vidinių traumų įveikimo samprata yra artima išpažintinei poezijai. Kitas kritikų atpažintas aspektas – iki šiol lietuvių poezijoje gana retos tėvystės, atsakomybės už santuoką ir apskritai santykius su aplinkiniais temos. Literatūros kritikė V. Cibarauskė atskirai išryškina M. Buroko knygos monotoniją. Pasak jos, „Švaraus buvimo“ stokoja ryškesnių lūžių, poetinio balso moduliacijų. Aprašomos būsenos, patirtys, net situacijos kartojasi, įvaizdžių repertuaras gana minimalus.“ Kita vertus, monotoniją ir pasikartojimus ji yra linkusi interpretuoti kaip susiformavusio, užbaigto pasaulėvaizdžio požymį, paradoksaliai koreliuojantį su paskirų įvaizdžių daugiaprasmiškumu.

Kaip ir G. Ambrazaitė, T. Petrulis į Metų knygos rinkimus pateko su pirmąja savo poezijos knyga „Triukšmo gyvatė“ (Naujas vardas, 2017). Poezijos senbuvio M. Buroko nuomone, poetui pavyksta išvengti beveik visų poetiškumo spąstų ir su pasimėgavimu nuvilti įprastus poetinius lūkesčius: „Pradedi skaityti eilėraštį ir, regis, jau atpažįsti siurrealizmą. O pasirodo ne – jis baigiasi meiliu „šveikišku“ kreipiniu, nešvankybe ar prozišku it palto saga sakiniu. Pradedi skaityti kitą eilėraštį ir, regis, atpažįsti seną gerą lietuvišką impresionizmą – betgi ne. Tekstas staiga brutaliai nutrūksta, netikėtai pasibaigia arba švelniai pasiunčia tave velniop. Svarbiausia šiuose tekstuose – siūlės, neatitikimai, sudūrimai ir susidūrimai, ribos.“

M. Buroko ir T. Petrulio knygos išrinktos į poezijos knygų penketuką.

Gruodžio 20 d. 17.30 val. susitikimas su rašytojomis Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite.
Antroje gruodžio pusėje skaitytojų laukia dar vienas susitikimas su dviem Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų knygos kategorijoje nominuotomis rašytojomis: Laura Sintija Černiauskaite ir Gabija Grušaite. Susitikimą su viešniomis moderuos literatūrologė doc. dr. Ž. Kolevinskienė.

„Tamsi pasaka suaugusiems“ – taip naujausią L. S. Černiauskaitės knygą „Šulinys“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018) apibūdina literatūros kritikė dr. Virginija Cibarauskė. Pasak kritikės Giedrės Kazlauskaitės, mažuoju romanu pavadintas kūrinys tiek savo tema, tiek ir stiliumi įsilieja į ankstesnių rašytojos prozos kūrinių kontekstą. „Šie tekstai dažnai priskiriami vadinamajai „moterų prozai“, nes objektu renkasi moterų ir vyrų santykių, motinystės, taip pat vaiko, paauglio pasaulio, neretai pažymėto traumos ar netekties ženklu, analizę“, – teigia ji. Renatos Šerelytės vertinimu, vėliausias L. S. Černiauskaitės „mažasis romanas“ nepretenduoja į solidų žanrą, kūrinys atrodo gležnas, pažeidžiamas, kupinas nutylėjimų lyg eilėraštis. „Kad tai kūrinys ne apie „dvi Lietuvas“, socialinę atskirtį, degradavusį žmogiškumą ir skriaudžiamus vaikus, o apie šulinį – gelmę, gilybę, sapną, slenkstį tarp dviejų pasaulių, veidrodį, paslaptingos akies vyzdį.“

Nuo pat pirmosios knygos savo skaitytojų ratą subūrusi Gabija Grušaitė į šių metų geriausios knygos rinkimus pateko su antruoju romanu „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ (Lapas, 2017). Tomas Vaiseta pabrėžia, kad antrajam G. Grušaitės romanui būdingi bene du svarbiausi dalykai: pirma, romano siužetas atsiskleidžia kaip sąmoninga pastanga „sulaužyti ar išlipti iš tam tikro lietuvių literatūros rėmo ir šis sprendimas pasiteisina“; antra, į lietuvių literatūrą autorė „įnešė iš tiesų šiuolaikinio stiliaus (...), o kartu – ir turbūt svarbiausia – neišduotos literatūros“. Romanas „Stasys Šaltoka“ už egzistencinių patirčių įprasminimą chaotiškame kosmopolitiniame dabarties pasaulyje buvo įvertintas Jurgos Ivanauskaitės premija. Įdomu, ką rašytojai lems šių metų geriausios knygos rinkimai?

Visi susitikimai vyks Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius). Įėjimas laisvas.