Naujienos

„Geriausiais draugais gali būti ir labai skirtingi žmonės“, – antrokė Liepa apibendrina rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir dailininkės Aušros Kiudulaitės siunčiamą žinią, vaikų įžvelgtą knygoje  „Draugystė ant straublio galo“.

Koks turėtų būti tikras draugas? Ar mes mokame draugauti? Ar esame tokie draugai, kuriuos kiti galėtų apibūdinti „tikras, ne dirbtinis“?

Visą gruodžio mėnesį Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos pradinukų klasės kviečiamos į netradicines pamokas, vykstančias mokyklos bibliotekoje. Čia ne tik skaitome Metų knygos rinkimuose dalyvaujančią M. Marcinkevičiaus ir A. Kiudulaitės knygą „Draugystė ant straublio galo“, diskutuojame, žaidžiame Džeraldo ir Patricijos žaidimą, bet ir mokomės skaityti iliustracijas.
 

Perskaitę knygą, lengvai surandame atsakymus į klausimus: Kur gyveno pelytė? Kokiu metų laikų vyksta veiksmas? Kuo pelytė pavaišindavo į svečius atėjusį dramblį? Kas geriau mokėjo skaičiuoti: Patricija ar Džeraldas? Tačiau tik atidžiausi iliustracijų tyrėjai gali išsiaiškinti, kokie yra miestelio gatvių pavadinimai, kur dramblys pasideda namų raktą, kas auga laukuose, kokį naminį gyvūnėlį augina pelytė, kokiu sportu ji užsiima, kokius žodžius slepia jūrinės vėliavėlės?

Pamokų metu iliustracijose reikia įžvelgti atsakymus net į šešiolika klausimų. O tai tikrai nelengva. Atsakykite, koks maistas pelytei skaniausias? Jei sakysite, kad sūris, atsakymas bus netikslus. Ar pastebėjote, kad Patricija kolekcionuoja tik pelėsinį sūrį? Taigi, teisingas atsakymas – pelėsinis sūris. O kas neranda savo lovos, kai „Mėnulis pasiunčia paskutinius savo bučinius“? Jei abejojate, višta ar kalakutas, sraigė ar vėžlys, siunčiame jums pagalbą – atkreipkite dėmesį į nupieštas kojytes ir surasite atsakymą.
 

Pasiklausę dainos pagal J. Marcinkevičiaus žodžius „Tai gražiai mane augino“ svarstėme, kodėl ši daina skamba mums kalbantis apie knygą „Draugystė ant straublio galo“? Juk daina ne apie draugystę. Ir tik patys atidžiausi pastebėjo, kad Patricijai diriguojant, musių choras dainavo „Tai gražiai gražiai mane augino...“.

Visi mokiniai pripažįsta, kad nors iliustracijas skaityti buvo sunkiau nei tekstą, tačiau tai labai įdomu. Paveikslėliai ne tik papildo tekstą, bet ir atveria naujas istorijas, kurias pastebėti gali tik labai atidus skaitytojas.

O Džeraldo ir Patricijos žaidimas, kurį žaidžiame pamokoje, jau persikėlė į mokyklos koridorius, klasės valandėles. Mokinių tėveliai sako, kad net ir namuose vaikai jų klausinėja: „Jei aš būčiau eglutė, kas tu būtum... Jei aš būčiau žiema, kas būtum tu?“...

Džiugu, kad yra kūrinių, kurie ne tik moko atidumo, įžvalgumo, bet ir skatina draugauti.
 

 
 Daina Morkuvienė ir  Raimonda Budnikienė,
Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos bibliotekininkės