Skaitymo metai - Naujienos:Alfonsas Dodė – pietų Prancūzijos Čarlzas Dikensas

Naujienos

2020-05-13
Alfonsas Dodė – pietų Prancūzijos Čarlzas Dikensas


1840 metais gegužės 13 dieną Nime, pietų Prancūzijos mieste, gimė prancūzų rašytojas Alfonsas Dodė (Alphonse Daudet). Mirė 1897 gruodžio 16 d. Paryžiuje.

Alfonsas Dodė buvo įvairialypis, gabus ir produktyvus autorius. Nuo pat pradžios jo karjerą lydėjo sėkmė ir pripažinimas. Pirmoji išleista knyga – eilėraščių rinkinys, skirtas Marie Rieu, jo mylimajai. „Laiškai iš mano malūno“ (Lettres de Mon Moulin, 1866) laikomas vienu žymiausių prancūzų literatūros kūrinių. Jį sudaro žavingi, Provanso aplinkos įkvėpti apsakymai.

Rašytojo palikimas milžiniškas, tačiau šiame tekste paminėsiu tik lietuviškai išleistas jo knygas. Be minėtojo pirmojo kūriniai, tai būtų trilogija apie Taraskono Tartarėną (Tartarin de Tarascon1872) ir vaikų ir paauglių lektūroje įsitvirtinęs romanas „Mažylis“ (Le Petit Chose, 1868). Būtent pastaroji knyga mums ir bus svarbiausia. Ji kviečia apsvarstyti, kokią vietą ji ir jos autorius užima pasauliniame suaugusiųjų ir vaikų literatūros kontekste.

Pradėkime nuo to, kad kai kurie literatūros tyrinėtojai pastebi, jog šiais laikais Alfonsas Dodė yra nepelnytai užmirštas. Romanistas, dramaturgas, žurnalistas – jis visuomet buvo vertinamas už savo aiškų stilių ir saulėtą humoro jausmą. Būdamas gyvas jis buvo ne tik ypač sėkmingas rašytojas (o ir labai turtingas), bet netgi (ir tiesiogine prasme) sėdėjo prie vieno stalo su didžiausiais savo laikmečio rašytojais. Henris Džeimsas titulavo autorių „garsiausiu romanistu“, Čarlis Dikensas vadino jį „mano mažasis brolis prancūzas“ (ne veltui Dodė dažnai kritikų buvo gretinamas su Čarlzu Dikensu), o Edmondas Gonkūras – „mano mažuoju Dodė“ (pranc. mon petit Daudet). Iš pastarosios frazės galima suprasti, kad autorius buvo gana mažo ūgio.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Programą įgyvendina