Naujienos

„Gimiau 1960 metų rugpjūčio 4 dieną. Augau Vabalninko krašte. Yra tokia nuostabi vieta Žemėje: linksmi, gražūs ir kūrybiški žmonės, paslaptinga bekraštė giria, žiemą tarp miškų išsimėčiusiais laukais į kitus pasaulius voromis traukiantys šernai, vasarą kiemuose prieš saulę besišildantys žalčiai. Pirmasis mano pasaulis buvo iš miško, krūmais apaugusio liekno, senelių sodintų klevo ir liepos, labai raudonų saulėlydžių ir jausmo, kad esu to pasaulio dalis, tokia neatskiriama, jog, pabandęs iš jo visam laikui išvažiuoti, už trijų autobuso stotelių turėčiau mirti.“

Taip knygoje „Švęsti kosmose ir tvarte“ (2010) apie save pasakoja fizinių mokslų daktaras, vaikų literatūros ir suaugusiems skirtos eseistikos kūrėjas Gendrutis Morkūnas (1960 08 04–2009 12 31). Ši po autoriaus mirties pasirodžiusi knyga – esė, surinktų iš įvairių leidinių, rinkinys. Taip pat ir artimųjų prisiminimai, padedantys suvokti, kokia didi asmenybė mums savo tekstais skleidė kuo šilčiausius, kuo giliausius jausmus.

O viskas prasidėjo vis dėlto nuo fizikos, nuo mokslo populiarinimo knygos „Radiacinė sauga? Tai labai paprasta“ (2004). Matyt, kad nuo jos… Bendramoksliai tvirtina, kad Gendrutis svajojęs apie astronomiją, tačiau stodamas į universitetą užleidęs vieną vienintelę vietą tam žmogui, kuriam, ko gero, astronomijos reikėjo dar labiau. Radiacinės saugos labui nuveikė daug: tai ne tik mokslo darbai, bet ir laidos per radiją, paskaitos studentams.

Visą Gintarės Adomaitytės straipsnį skaitykite čia.