Naujienos

„Vertingiausia knyga yra ta, kurią vaikas susiranda pats“, – įsitikinusi psichologė, socialinių mokslų daktarė Monika Skerytė-Kazlauskienė. Trijų vaikų mama iš savo patirties žino: užaugę vaikai skaitys, jei namuose bus puoselėjama šeimos skaitymo tradicija. Būtent tokią tradiciją šiais metais kviečia kurti jau septintus metus vykstančios akcijos „Lietuva skaito“ organizatoriai.

Šiemet „Lietuva skaito“ akcija vyks ne vieną dieną, kaip įprastai, o ilgiau nei mėnesį. Ji aprėps net tris literatūrines datas: balandžio 2-ąją – Tarptautinę vaikų knygos dieną, balandžio 23-iąją – Pasaulinę knygos dieną ir gegužės 7-ąją – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

2020 metais buvo atliktas tyrimas „Gyventojų dalyvavimas kultūroje ir pasitenkinimas kultūros paslaugomis“. Paaiškėjo, kad net trečdalis tėvų visiškai neskaito vaikams. „Tačiau juk skaitymas stimuliuoja vaiko vystymąsi, stiprina kalbinius įgūdžius, kritinį mąstymą, emocinius ir socialinius ryšius, gebėjimą išsikalbėti. Vaikas, kuriam skaitoma, žinos daugiau žodžių: švedų tyrimas rodo, kad 6 metų vaiko, kuriam tėvai skaito, žodyne yra apie 17 000 žodžių, o to, kuriam neskaito, – tik 7 000. Vaikui, kuriam skaitoma nuo kūdikystės, bus lengviau mokytis vyresniame amžiuje. Tačiau tėvams vis dar trūksta žinių apie skaitymo nuo ankstyvo amžiaus naudą“, – įsitikinusi viena iš šių metų akcijos „Lietuva skaito“ organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė.

Apie tai, kokią naudą vaikams teikia skaitymas, rodos, daug prirašyta ir prikalbėta, tačiau tėvus vis ištinka nesėkmės. Kai kurie jų, ugdydami vaiko įprotį skaityti, darbą meta pusiaukelėje. „Galbūt taip nutinka dėl to, kad tėvai patys nemėgsta skaityti? – svarsto psichologė M. Skėrytė-Kazlauskienė. – Gal jie į skaitymą žvelgia tarsi į darbą? Nė nebando jo paversti smagiu žaidimu?“

Psichologei, trijų vaikų mamai M. Skerytei-Kazlauskienei skaitymas yra tarsi žaidimo forma – veikla, kuri nukelia į tolimus kraštus, supažindina su veikėjais, kurių realiame gyvenime nesutiksi, įtraukia į nuotykius ir leidžia veikti fantazijai. Svarbu leisti vaikams suprasti, kad skaitymas ir knygos nėra vargas, atvirkščiai – didžiulis malonumas“, – sako psichologė ir priduria, kad be tėvų pagalbos, vieni patys, vaikai kažin ar sugebės pajusti skaitymo malonumą. Vaikams skaitymą kaip žaidimą padeda atrasti šeima, kai į skaitymą visa širdimi įsitraukia ne tik vaikai, bet ir tėvai. Pradžioje skaitymas tikrai nėra lengva veikla: turi rinkti žodžius, sekti istoriją, ją įsivaizduoti ir įsitraukti. Vienas po kito puslapiai verčiasi ne iškart, dėl to vaikams gali būti sunku, kai tėvai liepia skaityti, užuot drauge pamėginę ieškoti knygoje paslėptų istorijų.

Šiais laikais, kai knyga turi daug stiprių konkurentų – kompiuterius, mobiliuosius telefonus, kiną, internetą, kurie viską pateikia jau sugalvotą, tarsi ant lėkštutės, ypač svarbu, jog tėvai suprastų, kad knygos skaitymas irgi gali būti smagus žaidimas. Ypač jei ši veikla įtraukia ir kitus šeimos narius, jei šeimoje aptariama, ką kas perskaitė, dalijamasi skaitymo patirtimis.

Pirmoji skaitymo patirtis yra svarbi ir gali nulemti tolesnį norą skaityti arba neskaityti. „Aš pradėjau skaityti nuo eilėraščių knygos, nežinau kodėl, gal ji pirmoji pasitaikė po ranka, – prisimena psichologė. – Raides, rodos, pažinojau visas, pagalvojau, gal pabandysiu skaityti, bet viena raidė buvo nesuprantama, teko paklausti suaugusiųjų. Tačiau ir šiandien prisimenu tą jausmą – aš galiu skaityti, aš perskaičiau! Vaikams tas jausmas, kad galiu, kad pavyksta, pradžioje gali būti svarbesnis nei pati perskaityta knyga. Todėl verta apie tai pakalbėti su vaikais, pastebėti, kaip gera jaustis galinčiais.“

Psichologei taip pat atrodo svarbu, kad namų knygų lentynoje būtų ne tik daug, bet ir kuo įvairesnių vaikiškų knygų. Taip vaikai galės atrasti tą knygą, kuri juos pradžiugintų. Ir net vaikas sau skaitymui išsirinks knygą, kurią mama ar tėtis jam jau perskaitė kokius dvidešimt kartų, tas „aš PATS galiu“ suteiks knygai daugybę naujų spalvų. M. Skerytė-Kazlauskienė rekomenduoja knygas rinktis kartu su vaikais. Vaikai žino, kas jiems patrauklu, ką jie norėtų skaityti, ir išsirinkę knygą jaučiasi įsipareigoję ją skaityti, nes patys ją išsirinko. „Būna, kad tėvai perka knygas, tačiau vėliau vaikams negali jų įsiūlyti. Vaikams gali nepatikti viršelis, kitą kartą herojus, istorija atrodo neįdomi ar tema nevilioja. Tokiu atveju brukti knygos vaikui nereikia. Nebūtinai vaikams patinka tai, kas patinka mums. Tačiau, jei manote, kad knyga vaikui vis tik patiktų, galite pabandyti įtraukimo į knygą triuką – paskaityti pradžią iki vietos, kurioje jau labai įdomu, ir tuomet atsiprašyti, kad reikia eiti ką nors daryti – jei vaikas susidomės, norės istoriją pratęsti, sužinoti, kaip buvo toliau.“ Naudinga kartu su vaikais knygas rinktis knygynuose ir bibliotekose. Net ir tada, kai vaikas dar pats neskaito, jis mato, kaip knygas renkasi tėvai, vyresnieji broliai ar sesės, o visa tai kuria bendrystės jausmą ir formuoja įpročius.

Psichologė nurodė, kad vaikų skaitymo skatinimo sistema, kai tėvai nusprendžia už perskaitytą knygą ar tam tikrą puslapių skaičių vaiką skatinti, gali įtraukti vaiką į skaitymą, bet nebūtinai. Užtat skaitymas kartu su šeima vienoje erdvėje kuria ir šiltą tėvų bei vaikų tarpusavio ryšį, ir vaiko ryšį su knyga. Ir ne taip svarbu, ar skaito kas nors garsiai, o likę klauso, ar kiekvienas skaito savo knygą, bendras skaitymas suartina, sušildo, teigiamos emocijos lieka ilgam.

Jei mažose širdelėse lengva išugdyti meilę knygai, paauglystėje tai padaryti vis sunkiau. „Paaugliai tikrai nėra prarastas amžius, – sako M. Skerytė-Kazlauskienė. – Kai kurie jų knygas pamėgsta būtent dabar, nors vaikystėje išvis neskaitė. Nurašyti nereikia nė vieno! Paauglystėje sunkiau dėl knygų pasirinkimo – kai kurios jau per vaikiškos, kitos per daug nutolusios nuo paauglių gyvenimo, o dar prisideda ir tai, kad knyga vis dažniau tampa darbu – pamokų ruošos, privalomos literatūros. Tačiau, jei paauglys ras tą knygą, kuri palies, padės suprasti, kas vyksta gyvenime, pasaulyje, viskas gali pasikeisti ir skaitymas gali grįžti kaip žaidimas, kurio paaugliai gali būti net ir pasiilgę.“

Psichologė įsitikinusi, kad vaikystės skaitymo patirtys formuoja asmenybę ir lavina vaizduotę. O visa tai praverčia ir vėliau, suaugusiųjų gyvenime, kai tenka priimti sprendimus, įveikti sunkumus, rasti savyje drąsos. Knygos atveria pasaulį, parodo, koks jis gali būti įvairus, įdomus ir visiškai kitoks, nei esame įpratę matyti, knygos gali atskleisti ir vidinių žmogaus išgyvenimų pasaulį, kurio taip lengvai gyvenime nepatiriame. „Plika akimi nepamatysi to, ką mums palieka kiekviena perskaityta knyga, viskas išaiškėja vėliau, kai tenka daryti savus pasirinkimus, pasitelkti savo vaizduotę, patirti savus nuotykius“, – neabejoja socialinių mokslų daktarė M. Skerytė-Kazlauskienė.

„Štai kodėl šiais metais Lietuva skaito vaikams, – psichologei pritaria ir šių metų akcijos „Lietuva skaito“ organizatorė, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė R. Elijošaitytė-Kaikarė. – Nuo balandžio 2 iki 23 dienos dalysimės straipsniais apie knygų skaitymą ir vaikų knygų kūrėjus. Nuo balandžio 23 dienos kviesime aktyviai jungtis prie akcijos: dalyvauti leidėjų renginiuose, pamokose, diskusijose. Interneto svetainėje https://lietuvaskaito.lt/ tėvai ras ne tik patarimų, nuo ko pradėti skaitymo kelionę, bet ir literatūros rekomendacijų bei renginių kalendorių. Kaip ir kasmet, dalyvauti gali visi – lankykitės virtualiuose renginiuose, registruokite klases į pamokas su leidėjais, kvieskite kartu dalyvauti bendruomenių narius, skaitykite šeimose, organizuokite literatūrinius šeimų piknikus. Ir būtinai juos įamžinkite vaizdo ar nuotraukų reportažuose. Jais vėliau dalysimės galerijoje, o dvidešimties kūrybiškiausių šeimų laukia prizai.“