Skaitymo metai - Naujienos:2020 metų verstinės knygos rinkimai: humanitarinės literatūros sąrašas

Naujienos

2021-04-27
2020 metų verstinės knygos rinkimai: humanitarinės literatūros sąrašas


Šiais metais Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) dvyliktą kartą rengia konkursą „Metų verstinė knyga“. Sudaromi trys geriausių 2020 m. išleistų verstinių knygų sąrašai: šiuolaikinės grožinės literatūros, literatūros klasikos ir humanitarinės literatūros kategorijose.

Paskutinis 2020 metų verstinės knygos projekto sąrašas – negrožinės literatūros, apibendrintai pavadintos humanitarine. Šią itin talpią kategoriją sudaro iš esmės visi negrožiniai tekstai: filosofiniai, kultūrologiniai, istoriniai tyrimai, mokslo populiarinimas, dokumentika, eseistika, dienoraščiai, memuarai, iš dalies ir biografika.

Ilgas ir šiųmetis humanitarinės literatūros sąrašas. „Dabar labai mėgstama lengvai parašyta mokslo populiarinimo knyga, kurios autorius pasiūlo tam tikrą naują pjūvį, originalų – galbūt netgi sensacingą – žiūros tašką į kokį nors reiškinį, – teigia Metų verstinės knygos koordinatorius Paulius Garbačiauskas. – Paprastai imamasi konceptualiai permąstyti pasaulio, žmonijos, taip pat konkrečios epochos, tautos istoriją tiek plačiąja prasme, tiek per labai siaurą prizmę, kokio nors konkretaus reiškinio ar tam tikrų faktų šviesoje. Šiam tikslui pasitelkiami naujausi duomenys, kuriuos akumuliuoti ir apdoroti mokslas tapo pajėgus galbūt tik labai neseniai. Tokios knygos, parašomos dažniausiai angliškai, sulaukia didžiulio skaitytojų dėmesio ir milžiniškų tiražų, labai greitai tampa bestseleriais ir yra tučtuojau verčiamos į kitas kalbas. Kitą – ne tokią populiarią, tačiau galbūt dar svarbesnę verstinės humanitarinės literatūros dalį – sudaro filosofijos ir kultūrologijos klasikos veikalai, kurių vertimai pasirodo tik dabar: deja, tik dabar, tačiau, laimei, pagaliau apskritai pasirodo. Tai ir komentuoti Platono dialogai, ir F. Braudelis, ir J. G. Herderis, ir O. Spengleris, ir S. Kierkegaard’as, ir J. Huizinga, ir dar daugybė kitų iškilių mąstytojų.“

Kiekvienais metais pristatomo humanitarinės literatūros vertimų sąrašo dydį nulemia tai, kiek ir kokios humanitarinės literatūros veikalų buvo išversta ir išleista per konkrečius metus. Šiais metais humanitarinės literatūros sąrašą sudaro net 32 pozicijos, išdėstytos abėcėlės tvarka pagal autorių pavardes. Siekiant išvengti hierarchizavimo įspūdžio, sąrašas nenumeruojamas:

  • Bjørn Berge, „Dingusios šalys 1840–1970“: įspūdžių kupina kelionė po užmirštas valstybes ir išnykusių karalysčių griuvėsius, iš norvegų kalbos vertė Rita Butkutė-Sales, Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020.
  • Karin Bojs, „Mano šeima europiečiai: pastarieji 54 000 metų“, iš švedų kalbos vertė Elena Kosaitė-Čypienė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
  • Dominique Bona, „Romainas Gary“: biografija, iš prancūzų kalbos vertė Diana Bučiūtė, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020.
  • Fernand Braudel, „Civilizacijų gramatika“, iš prancūzų kalbos vertė Dainius Gintalas, Vilnius: Kitos knygos, 2020.
  • Bill Bryson, „Kūnas: vadovas po žmogaus organizmą“, iš anglų kalbos vertė Rūta Montvilienė, Vilnius: Tyto alba, 2020.
  • Albert Camus, „Užrašų knygelės III“, iš prancūzų kalbos vertė Violeta Tauragienė, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020.
  • Robert G. Clouse, Karl H. Dannenfeldt, Marianka S. Fousek, Walter Oetting, K. Detlev Schulz, Roy A. Suelflow, Carl A. Volz, vyr. red. Edward A. Engelbrecht, „Bažnyčios istorija“, iš anglų kalbos vertė Mindaugas Dikšaitis, Tauragė: Liuteronų paveldo fondas, 2020.
  • Grigorij Čchartišvili, „Rašytojas ir savižudybė“: kultūros tyrinėjimai, iš rusų kalbos vertė Dalia Saukaitytė, Vilnius: Kitos knygos, 2020.
  • Deborah Feldman, „Neortodoksiška: kaip skandalingai išsižadėjau savo chasidiškų šaknų“, iš anglų kalbos vertė Ieva Sidaravičiūtė, Vilnius: BALTO leidybos namai, 2020.
  • Jared Diamond, „Sumaištis: kaip šalys išgyvena krizes“, iš anglų kalbos vertė Vytautas Grenda, Vilnius: Kitos knygos, 2020.
  • Federico Fellini, „Intymus žodynas: tekstai ir vaizdai“, sudarė Daniela Barbiani (padedama Stefano Godano), Milano Kunderos įžanginis žodis, Pietro Citati pabaigos žodis, iš italų kalbos vertė Audrius Musteikis, Vilnius: Odilė, 2020.
  • Michel Foucault, „Tiesa ir teisinės formos“, iš prancūzų kalbos vertė Tadas Zaronskis, Vilnius: Vaga, 2020.
  • Harry G. Frankfurt, „Apie šūdmalą“, iš anglų kalbos vertė Viktoras Bachmetjevas, Vilnius: Hubris, 2020.
  • André Frossard, „Žemės druska“: apie svarbesniuosius vienuolių ordinus, iš rusų kalbos vertė Petras Kimbrys, Vilnius: Žara, 2020.
  • David Graeber, „Anarchistinės antropologijos fragmentai“, iš anglų kalbos vertė Viktoras Bachmetjevas, Vilnius: Hubris, 2020.
  • Johann Gottfried Herder, „Idėjos žmonijos istorijos filosofijai“, iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius, Vilnius: Margi raštai, 2020.
  • Johan Huizinga, „Rytdienos šešėliuose: mūsų laikų dvasinės negalios diagnozė“, iš nyderlandų kalbos vertė Antanas Gailius, Vilnius: Gelmės, 2020.
  • Søren Kierkegaard, „Nerimo sąvoka“, iš danų kalbos vertė Ieva Tomaševičiūtė, Vilnius: Phi knygos, 2020.
  • John Leland, „Laimė – tai jūsų pasirinkimas: vieneri metai senolių draugijoje ir jų pamokos“, iš anglų kalbos vertė Virginija Traškevičiūtė, Vilnius: Gelmės, 2020.
  • Pierre Manent, „Miesto metamorfozės“, iš prancūzų kalbos vertė Ringailė Kuokštytė, Vilnius: Valstybingumo studijų centras, 2020.
  • Friedrich Nietzsche, „Anapus gėrio ir blogio: ateities filosofijos preliudija“, iš vokiečių kalbos vertė Evaldas Nekrašas (nauja vertimo redakcija), Vilnius: Apostrofa, 2020.
  • Marjona Ogiusten, „Marija Kiuri: moteris, pralenkusi savo laiką“, įžanginio žodžio autorė Elena Lanževen-Žolio, parengta bendradarbiaujant su Natali Pižar-Miko, iš prancūzų kalbos vertė Lina Perkauskytė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla; BASNET Forumas, 2020.
  • Dominic O`Meara, „Plotinas. Įvadas į Eneadas“, iš prancūzų k. vertė Tatjana Aleknienė; Porfirijas, Apie Plotino gyvenimą ir jo veikalų seką, iš senosios graikų kalbos vertė Rasa Marija Šileikienė, Vilnius: Žara, 2020.
  • Pier Vincenzo Piazza, „Homo biologicus: kaip biologija atskleidžia žmogaus prigimties paslaptis“, iš prancūzų kalbos vertė Greta Štikelytė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
  • Platonas, „Teaitetas“, iš senosios graikų kalbos vertė, įvadą ir komentarus parašė Tatjana Aleknienė, Vilnius: Žara, 2020.
  • Joonas Pörsti, „Propagandos kerai: šimtas nuomonės kontroliavimo metų“, iš suomių kalbos vertė Urtė Liepuoniūtė, Vilnius: Sofoklis, 2020.
  • Carlo Rovelli, „Laiko tvarka“, iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė, Vilnius: Tyto alba, 2020.
  • Oswald Spengler, „Vakarų saulėlydis: pasaulio istorijos morfologijos apmatai“, 2 t., iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius, Vilnius: Margi raštai, 2018–2020.
  • Patrik Svensson, „Apie ungurius ir žmones: mįslingiausios pasaulio žuvies istorija“, iš švedų kalbos vertė Alma Braškytė, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020.
  • Vladimiras Tarasovas, „Būgnininko dienoraščiai“, sudarė Lolita Petrašiūnaitė, iš rusų kalbos vertė Dalia Saukaitytė, Vilnius: Sofoklis, 2020.
  • Matthew Walker, „Kodėl mes miegame: mokslas apie miegą ir sapnus“, iš anglų kalbos vertė Jovita Liutkutė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2020.
  • Krzysztof Zanussi, Aleksandr Krasovickij, „Imperatyvas: pokalbiai Liaskose“, iš rusų kalbos vertė Kazys Uscila, Vilnius: Vaga, 2020.


2020 metų verstinės knygos konkurso ekspertų komisija: literatūrologas prof. dr. Vytautas Bikulčius; literatūros apžvalgininkas Ramūnas Gerbutavičius; literatūrologė doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė; literatūrologė dr. Dalia Zabielaitė.

Už geriausią šiuolaikinės grožinės literatūros kūrinį skaitytojai kviečiami balsuoti jau dabar. Balsuoti galima čia.

2020 metų verstinė knyga tradiciškai bus paskelbta 2021 m. gegužės 7 d. – spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
 
 

Programą įgyvendina