Naujienos

Nuo 1990 metų visi pasaulio frankofonai kovo 20-ąją mini Tarptautinę frankofonijos dieną.

Lietuvoje šiai tarptautinei datai paminėti skiriamas visas kovo mėnuo – kasmet planuojama daug renginių visoje šalyje, tarp kurių ir nemažai literatūrinių.

Kovo 3 d., ketvirtadienį, 18 val. vyks ką tik išleistos Jean-Christophe’o Mončio knygos „Mano Tėvas Antas. 100 prisiminimų apie Antaną Mončį“ (leidykla „Aukso žuvys“) pristatymas. Dalyvaus autorius Jean-Christophe’as Mončys ir knygos redaktorė Caroline Paliulis; susitikimą moderuos projekto kuratorė Dovilė Kėdikaitė.

Po pristatymo rengėjai pakvies praverti knygos užkulisius – apsilankyti nedidelėje knygos meninės dalies ekspozicijoje.

Tėvas Antas ir Krikas – taip vienas kitą meiliai vadino Antanas Mončys, genialus, iki šiol deramai neatrastas skulptorius iš Žemaitijos, beveik visą gyvenimą praleidęs Paryžiuje, ir jo sūnus Jean-Christophe’as. Kol A. Mončys su pasisekimu rengė asmenines parodas, o jo kūriniai buvo eksponuojami šalia įžymiausių modernistų Antoine’o Pevsnerio, Jeano Arpo, Henri Laurens’o, Henry Moore’o, Maxo Ernsto, Alexanderio Calderio ir kitų, Lietuvoje, už geležinės uždangos, apie šį menininką nebuvo žinoma beveik nieko.

Šioje knygoje – intymūs jos autoriaus, A. Mončio sūnaus Jean-Christophe’o, atsiminimai, sustabdytos jo tėvo gyvenimo akimirkos, mintys apie įtraukiantį kūrybos procesą, jo filosofija, įvairios istorijos, išeivijos dailininkų bei intelektualų ratas ir stiprus ilgesys Lietuvai. Kartu tai ir pasivaikščiojimas laiku – XX a. antroje pusėje – ten, kur kūrė, keliavo ir gyveno Tėvas Antas ir jo sūnus Krikas.

Memuarai iliustruoti A. Mončio piešiniais, skulptūromis ir archyvinėmis nuotraukomis.

Jean-Christophe Mončys (gim. 1954) – aktorius, teatro pedagogas, oratorinio meno mokytojas. Gyvena Paryžiuje ir prancūziškai apie save sako: „Je suis lituanien et je suis aussi français – esu lietuvis ir prancūzas.“

Renginys vyks Prancūzų instituto mediatekoje (Dižioji g. 1, Vilnius) su vertimu į lietuvių kalbą. Paroda vyks Prancūzų instituto parodų salėje.

Kovo 8 d., antradienį, 18 val. Zoom platformoje vyks paskaita „Lietuviški Victoro Hugo veiklos ir kūrybos aspektai“.

Victoras Hugo yra vienintelis XIX a. prancūzų rašytojas, viešai gynęs Abiejų Tautų Respublikos teises, globojęs lietuvių ir lenkų kultūros židinį – Vilniaus-Versalio biblioteką, propagavęs lietuvių kultūrą savo poezijoje. Paskaitoje bus aptariami Hugo ryšiai su emigrantais iš Lietuvos ir nagrinėjama poeto odė Merginai, kuriai epigrafu paimti lietuvių liaudies dainos „Sesytės atsisveikinimas“ žodžiai.

Paskaitą praves Nijolė Vaičiulėnaitė Kašelionienė, humanitarinių mokslų daktarė, pedagoginio universiteto visuotinės literatūros katedros vedėja, krepšinio sporto meistrė.

Paskaita vyks lietuvių kalba.

Prašoma registruotis iki kovo 4 d. el. paštu karolinavilnius@gmail.com

Kovo 9 d., trečiadienį, 18 val. vyks diskusija „Ar prancūziškoji šveicarų literatūra yra atskirtoji?“ Diskusijoje dalyvaus prof. Dr. Genovaitė Dručkutė, kalbininkas ir vertėjas Markus Roduner, vertėjai Stasė Banionytė-Gervienė, Pranas Bieliauskas, Diana Bučiūtė ir Jonė Ramunytė.

Ar visada atkreipiame dėmesį į rašytojo kilmės šalį? Ar žinome, kad Jeanas Jacques’as Rousseau, ponia de Stael, Benjaminas Constant’as, rašę prancūzų kalba, buvo šveicarai? Kokia yra klasikinė ir šiuolaikinė prancūziškoji šveicarų literatūra? Kodėl tiek mažai prancūzakalbių Šveicarijos autorių kūrinių išversta į lietuvių kalbą? Su kokiais iššūkiais susiduria vertėjai, versdami šveicarų autorius?

Šiuos ir kitus klausimus bus mėginama aptarti per renginį, skirtą prancūzakalbei Šveicarijos literatūrai.

Renginys vyks Prancūzų instituto mediatekoje, tik lietuvių kalba. Įėjimas laisvas.

Kovo 16 d., trečiadienį, 17.30 val. vyks „Prancūziški pasikalbėjimai“. Minint 400-ąsias didžio prancūzų klasicizmo epochos dramaturgo Moljero gimimo metines, Eugénie siūlo pasikalbėti apie tai, kodėl prancūzų kalba nuo XIX a. pradėta vadinti Moljero kalba.

Susitikimas vyks Prancūzų instituto mediatekoje ir virtualiai.

Registruojantis būtina užpildyti anketą: https://forms.gle/i11wUUn1KbZ8dj797

Užsiregistravusiems dalyviams, likus ne daugiau kaip 2 dienoms iki susitikimo, bus išsiųstos straipsnių ir vaizdo įrašų nuorodos šia tema, kuriais galės remtis diskusijos metu. Taip pat tiems, kurie dalyvaus virtualiai, bus išsiųsti susitikimo kodai Zoom platformoje.

Pageidaujamas minimalus dalyvių kalbos žinių lygis B1. Trukmė 1 val.

Susitikimas nemokamas.

Kovo 18 d., penktadienį, 18 val. Kanados ambasados biuras Lietuvoje ir Prancūzų institutas Lietuvoje kviečia į Frankofonijos mėnesio renginį – kanadietės dr. Saros Bédard-Goulet paskaitą „Michel’is Tremblay: įvadas į Kvebeko literatūrą“.

Paskaitos metu pranešėja kalbės apie prancūzakalbę Kvebeko literatūrą bei jos situaciją pasaulyje, o taip pat išsamiau supažindins su reikšmingiausio Kvebeko rašytojo Michel’io Tremblay kūryba.

Paskaita bus verčiama į lietuvių kalbą.

Nuo to laiko, kai savo ataskaitoje Durham’as (1839 m.) Kvebeko gyventojus pavadino „žmonėmis be kultūros ir literatūros“, kvebekiečiai ir kvebekietės nuėjo reikšmingą kelią. Kvebeko kultūra patyrė pakilimą, ypač po 1960 m. „Tyliosios revoliucijos“, o jame kuriama literatūra užėmė vieną svarbiausių vietų frankofonijoje.

Pastaraisiais metais ypatingai išaugus knygų leidybos pasiūlai, savo vietą joje rado patys įvairiausi balsai, kurie ir sudaro kultūrinį bei kalbinį kraštovaizdį. Vienas iš tokių savitų balsų pirmtakų neabejotinai yra rašytojas Michel’is Tremblay (g. 1942 m.), kurio pjesė „Brolienės“, pirmą kartą parodyta 1968 m., atvėrė duris kvebekiečių šnekamosios prancūzų kalbos (joual) naudojimui teatre.

Nuo to laiko Tremblay ir toliau ieškojo naujų pjesės, romano bei apysakos formų bei temų ir tapo produktyviausiu bei svarbiausiu kūrėju Kvebeke. Šiame susitikime bus atskleistas minėtos pjesės turtingumas su visais spalvingais marginaliniais personažais ir XX a. istorija. Paskaitos metu išgirsite ir kelias ištraukos iš šio kūrinio.

Renginys vyks Prancūzų instituto mediatekoje prancūzų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Daugiau renginių rasite Prancūzų instituto Lietuvoje interneto svetainėje.

Vyresni nei 6 metų žiūrovai ir (ar) dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas visų Instituto renginių metu privalo dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Respiratorių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės respiratorių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).