Naujienos

Gegužės 14 d.  LRT KLASIKOS eteryje nuskambėjo radijo spektaklis „Miesto šventė“, sukurtas pagal jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinį.

L. Simutytės apsakymų knyga „Miesto šventė“ (išleido „Kauko laiptai“, 2020) yra pirmoji specialaus LRT KLASIKOS prizo nugalėtoja, laimėjusi atranką iš visų akcijos „Metų knygos rinkimai 2021“ nominuotų knygų. Nauju žvilgsniu į kūrinį pažvelgė ir radijo spektaklį kelio pasakojimu pavertė „Auksiniu scenos kryžiumi“ šiais metais apdovanota režisierė Eglė Švedkauskaitė.

„Miesto šventė“ – pirmasis jaunosios kartos prozininkės L. Simutytės apsakymų rinkinys, įtraukiantis pasakojimo stiliumi ir nenutrūkstančia minties įtampa. Knygoje nevengiama matyti tikrovės ir asmenų tarpusavio santykių tokių, kokie jie yra, pamažu išlukštenant paviršinius kasdienybės sluoksnius bei parodant sudėtingą žmogaus psichologiją. Seksualinės patirtys, būsenų refleksijos, gyvenimo prasmės pajautos kūrinyje dera su popkultūros ženklais, o nenorminė leksika – su vaizdingais palyginimais.

Apie radijo spektaklio kūrimo procesą kalbamės su režisiere Egle Švedkauskaite.

– Egle, ėmeisi gana nelengvos užduoties – statyti apsakymų knygą. Ir pasirinkai ne „perpasakoti“ atskiras istorijas, o daryti bendrą knygos adaptaciją. Kaip kilo mintis imtis kelio pasakojimo ir kodėl jis pasirodė tinkamas šiuo atveju?

– Perskaičiusi Linos knygą iš karto ieškojau bendro rakto, kuriuo galėčiau atrakinti skirtingas istorijas – kreipiau dėmesį ir į lokacijas, ir į pasakotojo figūrą. Daug kartų vis iš naujo atsiversdama skirtingus apsakymus supratau, kad man jie kvepia ankstyvais 2000-aisiais, tas kvapas priminė ir vasaras kaime, ir vyresnių pusseserės ir pusbrolio gyvenimus nedideliame miestelyje. Pagal tam tikrus sutampančius to laiko ženklus atsirinkau istorijas – jose visose yra kažkoks mano vaikystės pasaulio atgarsis. Taip pat pagalvojau, kad mažo miestelio jaunimui automobilis ir važiavimas juo be tikslo visais laikais yra bendra. Tiek aš pati, tiek mano draugai esam ėję į pasimatymus, kurių formatas yra pasivažinėjimas mašina. Pasirodė, kad pasimatymas automobilyje pataiko į Linos kuriamą pasaulį.

– Papasakok apie darbą su garso pasakojimais – kuo jie skiriasi nuo sceninių pastatymų ir kas tau, kaip autorei, kuriant šį darbą buvo įdomiausi, o galbūt daugiausia netikėtumų kėlę momentai?

– Labai džiaugiuosi, kad įrašinėjome šią kelionę ne studijoje, o tikrame važiuojančiame automobilyje ir aktoriams nereikėjo apsimesti, jog jie važiuoja – tai tikrai juntama garso įraše. Klaidinga galvoti, kad panaudoti garso efektų ir jau sukursi radijo spektaklį – garsas toks subtilus dalykas, kad melas juntamas iš karto. Tačiau, kai nėra vaizdo, garso pasakojime turi būti užtektinai dinamikos – nėra galimybės tylai, kurią užpildo vaizdas, ką labai mėgstu scenoje. Pauzės čia beveik nereikalingos arba reikalingos labai nedidelės ir labai tikslios, iškalbingos. Montuodami medžiagą daug ko atsisakėme, nes pamatėme, kad kai kurios scenarijaus vietos neveda pasakojimo į priekį – kai kurių vietų buvo gaila.

– Kokius knygoje sukurtus dalykus buvo svarbu perkelti, išlaikyti kuriant šią adaptaciją?

– Norėjosi išlaikyti autorės kuriamą atmosferą – lietuviškas ankstyvų 2000-ųjų pasaulis, kuris jau tampa archyvu ir yra visiškai kitaip interpretuojamas, naujai suvokiamas jauniausios kartos. Norėjosi sukurti personažus, kurie būtų kaip tam tikra Linos veikėjų sublimacija – ne konkretūs jos apsakymuose veikiantys žmonės, tačiau tos pačios dvasios žmonės. Nelabai drąsūs, bet tą drąsą mokantys suvaidinti, jautrūs, šiek tiek juokingi, kompleksuoti, vis dar galvojantys apie vaikystę, svajojantys apie naują pradžią, kažką nekasdieniško.

Apie kūrybinius procesus ir apsakymų rinkinį kalbamės su knygos autore Lina Simutyte.

– Pasirodžius „Miesto šventei“, knygos skaitytojai ne kartą pastebėjo, kad knygoje esama labai daug tikslių detalių, tekstas vizualus. Ar manei, kad jis galėtų būti perkeltas į kitą mediją?

– Panašių minčių neturėjau, nes pirmiausia galvodavau apie tuo metu rašomą kūrinį. Logiška, kad kuriant apsakymus svarbiausia medija tampa literatūra, antraip būčiau pasirinkusi pjeses ar scenarijus. Kinas, teatras, muzika, dailė ir kiti menai veikia kaip vaizduotę kurstančios priemonės. Tiesa, kai kurie knygos tekstai parašyti kino dramaturgijos studijų LMTA laikotarpiu – kai gaudavau užduotį sukurti scenarijų ar sceną trumpametražiui filmui, kartais labiau norėdavau rašyti noveles ir apsakymus, kurių neribotų kino taisyklės. Spėju, jei būčiau studijavusi ne dramaturgiją, o filologiją ar kūrybinį rašymą, įvairių taisyklių taip pat nebūčiau išvengusi. Įdomu, kokią alternatyvą būčiau pasirinkusi tada. Tačiau neabejoju, kad tiek „Miesto šventės“ vizualumas, tiek tam tikri personažų kūrimo principai, kuriuos pasitelkiau rašydama, yra susiję su kino studijomis.

– Kaip jauti, ką tau, kaip autorei, yra svarbu išlaikyti adaptuojant knygą radijo spektaklio formatu? Kaip reagavai į Eglės pasiūlytą sprendimą kurti kelio pasakojimą apie du jaunuolius, važiuojančius mašina iš Mažeikių į Palangą ir pasakojančius atsiminimus per trečią pasimatymą?

Eglė – mano kartos režisierė, kurios spektaklių nepraleidžiu. Žaviuosi jos režisūriniais sprendimais, kuriama atmosfera, darbo su aktoriais rezultatais, minimalistine spektaklių scenografija su atsikartojančiais akmens ir betono tekstūros elementais, adaptacijoms pasirenkama literatūra. Todėl sužinojusi, kad radijo spektaklį pagal „Miesto šventę“ statys Eglė, apsidžiaugiau, o už norą kažką primygtinai išsaugoti svarbesnė atrodė absoliuti kūrybinė laisvė, kurią režisierei ir suteikiau. Tikiu, kad tokiu būdu galima sukurti originalų savarankišką kūrinį.
 

Linos Simutytės „Miesto šventė“ yra pirmoji specialaus LRT KLASIKOS prizo, renkamo iš visų akcijoje „Metų knygos rinkimai“ nominuotų knygų, nugalėtoja. Apdovanojimas skiriamas knygai, kurios meninė raiška ir pasakojimo struktūra labiausiai atspindi radijo teatro ypatybes. Antrasis, 2022-ųjų, apdovanojimas skirtas Rolando Maskoliūno knygai „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ (išleido „Vaga“, 2022), šios knygos pastatymo lauksime kitais metais.

Kūrybinė radijo serialo komanda: režisierė Eglė Švedkauskaitė, garso režisierius ir kompozitorius Marius Dundulis, garso operatorius Rokas Barkauskas. Vaidina Karolis Kasperavičius, Greta Petrovskytė, Asta Zacharovaitė, Dovilė Šilkaitytė, Marius Eidukonis, Dainius Vanagas.

Radijo spektaklį „Miesto šventė“, sukurtą pagal jaunosios kartos prozininkės Linos Simutytės apsakymų rinkinį, galite išgirsti čia. Radijo spektaklių kviečiama klausytis kiekvieną sekmadienį 18.10 val. per LRT KLASIKĄ ir portale LRT.lt, spektaklio įrašus rasite LRT radiotekoje.

LRT informacija