Naujienos

Šiandien Lietuvos gyvenimą paįvairina per keturiasdešimt literatūrinių premijų, įsteigtų savivaldybių tarybų, leidinių, žinybų, fondų, ministerijų: J. Aisčio, J. Basanavičiaus, P. Cvirkos, A. Griciaus, A. Miškinio, G. Petkevičaitės-Bitės, J. Tumo-Vaižganto, Žemaitės, „Varpų“, Jotvingių ir kitos. Žinoma, jų reikšmingumas, keliamų reikalavimų, kitaip sakant, kartelės nominantams aukštis priklauso nuo skyrėjų norų tas premijas sureikšminti. Laureatų pagerbimas, finansinis paskatinimas nėra pagrindiniai kriterijai, kuriais remdamiesi rašytojai nori dalyvauti tose varžytuvėse.

Pasak Donaldo Kajoko, labai lengva tuos apdovanojimus nupiginti, o gal ir numarinti, kai įsisuka pažinčių, tarpininkavimo, savo krašto kūrėjų skatinimo vėjai. Dabar, kai mūsuose pilnos lentynos grafomaniškos kūrybos, kai leidžia knygas ne tik tie, kurie yra talentingi, bet ir tie, kurie leidybai sukrapšto paskutinius pinigus, ar storų piniginių ir pažinčių turėtojai, net politikai, nesunku tokias literatūrines premijas nupiginti iki nulio.

Jono Aisčio literatūrinę premiją Kaišiadorių rajono savivaldybės taryba įsteigė 2004 m., švenčiant Poeto 100-ąsias gimimo metines. Pagrindinis reikalavimas nominantams – aistiška kūrybos dvasia, taip pat mokslo, publicistikos darbai, literatūros kritika, skirta Poetui, jo gyvenimui, veiklai ar kūrybai. Iki šiol šia premija buvo apdovanoti septyni poetai – J. Juškaitis, S. Abromavičius, R. Keturakis, A. Puišytė, A. Ruseckaitė, L. Gutauskas ir V. V. Landsbergis. Visi šie žmonės savo kūryba, darbais yra prisidėję prie Poeto atminimo įamžinimo. Šiemet komisijai, vadovaujamai mero Romualdo Urmilevičiaus, įvairios sąjungos, kūrybinės organizacijos pasiūlė penkis kandidatus. Gal daugeliui kiek netikėtai laureatu tapo vilnietis poetas Jonas Endrijaitis už septintąją poezijos knygelę „Lietaus raitelis“. Jis nurungė keturis nominantus, Lietuvos rašytojų sąjungos narius: poetus Joną Kalinauską, Eleną Karnauskaitę, Vytautą Kazielą ir prozininką Joną Užurką. Kas nulėmė tokį pasirinkimą?

Premijos skyrimo komisiją sudaro penki Kaišiadorių rajono savivaldybės darbuotojai, tarp komisijos narių yra du su literatūra susiję specialistai, vicemeras Romualdas Kubiakas – buvęs mokyklos direktorius. Pasak šių žmonių, komisija pati kompetentinga išrinkti geriausią. Į klubą besiburiantys šios premijos laureatai, turintys patariamąjį balsą, išreiškė savo nuomonę: jie kategoriškai nesutinka, jog šiais ir artimiausiais metais J. Aisčio premija būtų skiriama ne poetams, o prozininkams, vien dėl to, kad lietuvių literatūros klasiku J. Aistis skelbiamas už lyrinę poeziją. Jo kūrybos gerbėjai nesupras, jei šia premija bus skatinami autoriai, rašantys istorinius, buitinius ar meilės romanus, esė knygas ar net brošiūras.

Anot komisijos narės filologės Danutės Grigonienės, skiriant premiją J. Endrijaičiui, įtakos turėjo literatūros kritiko Valentino Sventicko žodžiai, kad dar Sigitas Geda buvo atkreipęs dėmesį, jog J. Endrijaitis tęsia lyrikos tradicijas, o tarp svarbiausių jo temų yra meilė, tėvynė, namai, genties ir giminės ryšiai. Ir pristatytoje knygelėje tai akivaizdžiai skleidžiasi. J. Endrijaičio eilėraščiai susiję su dzūkiškų dainų poetika. Kritikas net pašmaikštavo dažnai susiduriąs su kitokia poezija, kuri įsmelkia abejonės nuodą: ar yra tikro dvasinio gyvenimo su pakiliu grožio žodynu, su tvarkingais ketureiliais ir romantiškais jausmais? Žinoma, stipriausios buvo J. Kalinausko ar E. Karnauskaitės poezijos knygos, tačiau, deja, komisija pasigedo jų kūryboje tik... aistiškumo. Aistiškumą suprantame visų pirma kaip lyriką poezijoje, sakė D. Grigonienė.

Mūsų pokalbyje Kaišiadorių rajono meras R. Urmilevičius pasidžiaugė, kad net sunkmečiu rajono taryba sugebėjo rasti lėšų premijai, nors buvo siūlymų šiemet susilaikyti nuo premijavimo. Tai ne tik dėl finansinių sunkumų, bet ir dėl to, kad siūlytojai, matyt, neskaito premijavimo nuostatų, pateikia knygas, nesuprasdami, jog J. Aistis buvo lyrikas iki paskutinio žodžio, tad „modernieji“ poetai turėtų siekti kitų apdovanojimų. Ir jokio kuriozo neįžvelgiąs, jei, tarkim, 2009 m. „Poezijos pavasario“ laureatas Rimvydas Stankevičius už „Tylos matavimo vienetus“ ar 2008 m. Nacionalinės premijos laureatė Liūnė Sutema už dvasinės saugos poezijos rinkinį „Tebūnie...“ kitados irgi buvo siūlomi, tačiau komisija jų kūryboje neaptiko aistiškumo. Kita vertus, šiemet kaišiadoriečiams nepaskyrus premijos, apdovanojimas galėtų apskritai pranykti, kaip ir didelis rajono gyventojų susidomėjimas šiuo įvykiu. Kyla klausimas, ar sumažėjus poezijos knygų tiražams nesunyko skaitytojų noras skaityti, ar vadinamoji „modernioji“ poezija dar suteikia dvasinį pakylėjimą, apie ką taikliai sakė V. Sventickas. Žinoma, tai ilgų diskusijų ir ginčų objektas.

Iki 2008 m. premijos laureatą rinkdavo LRS valdyba. Pasak R. Urmilevičiaus, iki tol būdavo pasigendama motyvacijos, kodėl siūlomas vienas ar kitas rašytojas, o siūlymus lydėdavo tik lakoniškos pastabos, kad tas kūrėjas „puoselėja aistišką dvasią kūryboje“. Dažnai būdavo siūlomi autoriai, negavę „Poezijos pavasario“ ar kitų apdovanojimų, sukaktis švenčiantys poetai... Dabar ypač tikimasi sulaukti nominantų mokslininkų, paskelbusių darbų apie J. Aisčio kūrybą. Taip pat šeimininkai norėtų, kad J. Aisčio premijos laureatai neprarastų ryšio su Kaišiadorių rajonu ir Rumšiškėmis, dalyvautų didžiausiuose literatūriniuose renginiuose, ir tai taptų poreikiu, o ne tik pareiga.

Minint J. Aisčio gimimo metines gausiai susirinkusių Poeto talento gerbėjų šiemet laukė dar viena staigmena. Rumšiškių kultūros centras išleido J. Aisčio ir jo premijos laureatų poezijos rinkinį „Ir atskrido, atplasnojo gegutėlė...“ Rinkinio leidybą parėmė Kaišiadorių rajono savivaldybė ir miestelio verslininkai.