Skaitymo metai - Naujienos: Įteiktos Šv. Jeronimo premijos vertėjams

Naujienos

2014-10-02
Įteiktos Šv. Jeronimo premijos vertėjams

Rugsėjo 30 d. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) Taikomosios dailės muziejuje surengė Šv. Jeronimo – Tarptautinės vertėjų dienos šventę. 2014 m. Šv. Jeronimo premijų laureatai – vertėja iš lotynų kalbos Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė ir lietuvių literatūros vertėja į vokiečių kalbą Claudia Sinnig.

Daliai Emilijai Dilytei-Staškevičienei 2014 m. Šv. Jeronimo premija skirta už unikalų indėlį į lotyniškosios antikos vertimus, ypač už Lucijaus Anėjaus Senekos veikalų korpusą, atskleidusį lietuvių skaitytojui Romos kultūros gelmę ir įvairovę.

Vertinimo komisija – kultūros istorikas Vytautas Ališauskas, kalbininkė Rita Urnėžiūtė, vertėjai Daiva Daugirdienė, Paulius Garbačiauskas, Gediminas Pulokas.

Humanitarinių mokslų daktarė, docentė Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė gimė 1944 m. Anykščių raj. Vilniaus universitete baigė klasikinės filologijos studijas, dėstytojavo Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedroje. 2011 m. apdovanota Vyriausybės kultūros ir meno premija.

D. Dilytė-Staškevičienė, be abejonės, viena iš talentingiausių ir produktyviausių vertėjų iš lotynų bei graikų kalbų. Gerai mokėdama abi antikines kalbas – senąją graikų ir lotynų – D. Dilytė specializuojasi versti romėnų autorius. Vertėja imasi labai stambių veikalų ir kalbos bei stiliaus požiūriu pačių sudėtingiausių romėnų autorių. Pirmiausia tai Publijus Kornelijus Tacitas (c. 56 – c. 117) ir Lucijus Anėjus Seneka (4 m. pr. Kr. – 65 m. po Kr.). D. Dilytė yra išvertusi didžiąją Senekos kūrybos dalį: Laiškus Lucilijui, Diatribes, Gamtos klausimus. Iš tiesų ne kiekviena Europos tauta, net įskaitant didžiąsias, pvz., rusų, gali pasigirti turinti visą Senekos – vieno iš visame pasaulyje skaitomiausių Antikos autorių – traktatų korpusą. Tai didžiulis indėlis į lietuviškų vertimų istoriją, liudijantis ir tautos kultūrinę brandą. Senekos vertimai ne kartą sulaukė pakartotinių leidimų. Pvz., Laiškai Lucilijui, daugiau negu 500 puslapių veikalas, išleisti net keturis kartus: 1986 m. („Mintis“), 1999 m. („Pradai“), 2005 m. („Tyto Alba“), 2011 m. („Metodika“), o po Diatribių korpuso pasirodymo 1997 m. pavieniai šio rinkinio traktatai išėjo atskirais leidimais dar keturis kartus. Ne mažiau įspūdingas vertėjos meno laimėjimas – istoriko Publijaus Kornelijaus Tacito Analų vertimas. Kaip ir Seneka, Tacitas rašė vadinamuoju „naujuoju stiliumi“, pasižyminčiu visomis vertėją į neviltį varančiomis savybėmis: kraštutiniu lakoniškumu, nepaprastai koncentruota mintimi, sentencijų gausa ir pan. Romėnų literatūros tyrinėtojai neabejoja, kad šis autorius yra vienas sudėtingiausių romėnų literatūros prozininkų, sunkiausiai išverčiamas į kitas kalbas, ir tik didžiausi vertimo virtuozai, kokia neabejotinai laikome Dalią Dilytę, drįsta jo imtis.

Ne kartą pačios D. Dilytės išsakytas įsitikinimas, jog versti reikia ne žodžius, o sakinius ir net ne tekstus, o stilius ir autorius, kiekviename jos vertime įgyvendinamas nepaprastai gyvai ir aktualiai: vertėja puikiai jaučia ne tik prozos, bet ir eiliuoto teksto vertimo subtilybes. Tai liudija poeto Albijaus Tibulo (55 m. pr. Kr. – 19 m. po Kr.) elegijų korpusas (Vilnius: Mokslas, 1993) bei pavieniai Ovidijaus, Sulpicijos, LDK barokinės poezijos eilėraščių vertimai įvairiuose rinkiniuose. Atkreiptinas dėmesys, jog visa Tibulo poezija parašyta eleginiu dvieiliu – ypač sudėtingu ir verčiant sunkiai perteikiamu metru, kuris vertėjai paklūstapavydėtinai tobulai.

Claudijai Sinnig 2014 m. Šv. Jeronimo premija skirta už nepriekaištingus lietuvių literatūros vertimus į vokiečių kalbą, ypač turint galvoje, jog šie vertimai paremti puikiu lietuvių literatūros ir jos kontekstų išmanymu, taip pat už profesionalų atstovavimą lietuvių literatūrai vokiečiakalbės literatūros leidybos bei sklaidos institucijose.

Vertinimo komisija – Kultūros ministerijos atstovė Vilija Motiekienė, LLVS atstovai vertėjai Vladas Braziūnas, Paulius Garbačiauskas, Austėja Merkevičiūtė, Vilija Gerulaitienė.

Lietuvių literatūros vertėja į vokiečių kalbą Claudia Sinnig gyvena Vokietijoje. 1992 m. baigė doktorantūros studijas Vilniaus universitete. Claudia Sinnig – puiki lietuvių literatūros istorijos ir jos šiuolaikinių autorių, temų, apraiškų žinovė, talentinga poezijos vertėja, keletą dešimtmečių palaikanti ir puoselėjanti ryšius su Lietuva ir jos rašytojais. Vertėja ne vienerius metus yra gyvenusi Vilniuje – 1990 metais vertėjavo Vytauto Landsbergio spaudos biure, – tačiau ir grįžusi į Vokietiją ji liko artima Lietuvai.

Claudijos Sinnig dėka vokiškai prabilo kelios dešimtys lietuvių poetų, tarp jų Jonas Mekas, Tomas Venclova, Marcelijus Martinaitis, Algimantas Mackus, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Sigitas Parulskis, Eugenijus Ališanka, Aidas Marčėnas, Dovilė Zelčiūtė, Daiva Čepauskaitė ir daug kitų. Jos dėmesio sulaukė Mariaus Ivaškevičiaus, Sigito Parulskio pjesės, Giedros Radvilavičiūtės, Eugenijaus Ališankos, Sigito Parulskio, Tomo Venclovos proza.

Claudia Sinnig – ne tik gausybės vertimų, publikuojamų ir atskiromis knygomis, ir periodikoje, autorė, bet ir entuziastinga bei profesionali lietuvių literatūros žinovė, su kuria konsultuojasi ne viena Vokietijos leidykla ar kultūros įstaiga. Nuo 2007-ųjų kaip lietuvių literatūros referentė ir straipsnių apie Lietuvos rašytojus autorė vertėja bendradarbiauja su plačiausios ir išsamiausios vokiečių kalba leidžiamos pasaulio literatūros enciklopedijos, Kindlers Literatur Lexikon, redakcija. 2002 metais Claudia Sinnig išleido literatūrinį vadovą po Lietuvą Litauen. Ein literarischer Reisebegleiter. Vertėja inicijuoja, rengia ir veda Vokietijos skaitytojų susitikimus su žymiais Lietuvos autoriais, kultūros veikėjais ir politikais.

Šv. Jeronimo premijos kasmet skiriamos užsienio grožinės ir humanitarinės literatūros vertėjui už pastarųjų trejų metų profesionaliausiai, meniškiausiai į lietuvių kalbą išverstus kūrinius ir atsižvelgiant į nuopelnus vertėjo profesijai, meniniam vertimui, meninio vertimo teorijai ir kritikai, vertėjų ugdymui; taip pat grožinės ir humanitarinės lietuvių literatūros vertėjui už profesionaliai ir meniškai į užsienio kalbą išverstus kūrinius, už lietuvių literatūros populiarinimą užsienyje. Premijos tikslas – pripažinti ir skatinti vertėjo kaip menininko darbą ir indėlį į Lietuvos kultūrą, literatūrą ir kalbą, kultūrų dialogą, pasaulio elitinės literatūros leidybą, kelti literatūros vertėjų profesijos prestižą.

Šv. Jeronimo premijų steigėjai – Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga ir Lietuvos Kultūros ministerija.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos informacija

Programą įgyvendina