Skaitymo metai - Naujienos:Kazimiero Barėno literatūrinės premijos laureatė – K. Kazijevaitė-Astratovienė

Naujienos

2017-01-13
Kazimiero Barėno literatūrinės premijos laureatė – K. Kazijevaitė-Astratovienė


2016-ųjų Kazimiero Barėno literatūrinę premiją pelnė Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė už apysaką „Septynios kartos“, kurią išleido „Gelmės“. Laureatė pagerbta sausio 12 d. Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

K. Kazijevaitė-Astratovienė (g. 1981 m.). Vilniaus universitete baigė Lietuvių filologijos bakalauro studijas. Nuo 2006 m. verčia grožinę literatūrą, 2010 m. tapo Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos (LLVS) nare, nuo 2014 m. – valdybos narė. Nuo 2012 m. atstovauja LLVS Baltijos rašytojų taryboje (BWC) Visbyje, Švedijoje; 2015 m. tapo BWC pirmininke. 2016 m. debiutavo kaip poetė kultūros portale „Meno bangos“.

Apysaka „Septynios kartos“ – pirmasis K. Kazijevaitės-Astratovienės prozos kūrinys, atskleidžiantis savitą autorės pasaulėžiūrą ir stilių. Tai pasakojimas apie asmens laisvę, apie galimybę pasirinkti gyvenimo kelią, nepaisant šeimos ir visuomenės lūkesčių. Stulbina autorės vaizduotė, kuri nėra savitikslė: kiekvienas vaizdas, veiksmas ir detalė stumia pasakojimą pirmyn, bet jo neužgožia, neapsunkina. Autorę itin domina žmogaus prigimtis: polinkis dėvėti kaukes, baimė pripažinti savo tikrąjį „aš“ ir patirti artumą su kitu, gebėjimas (ar negebėjimas) suvokti savo ir kitų žmonių ribas. Kūrinyje nestinga psichologinių įžvalgų, filosofinių pamąstymų, nerimuotai poezijai artimų teksto vietų. Tai kupina gyvybės istorija, įtraukianti skaitytoją nuo pirmo sakinio ir nepaleidžianti iki pat pabaigos.

Premija įsteigta lietuvių išeivijos Didžiojoje Britanijoje veikėjų kraštiečių Marijos ir Kazimiero Barėnų sumanymu paskatinti jauną gabų prozininką, skiriama už per pastaruosius dvejus metus išleistą geriausiai vertinamą jauno autoriaus (iki 35 metų amžiaus imtinai) prozos knygą.

Šiemet premija teikiam jau aštuntąjį kartą. Pirmoji 2008-ųjų metų premijos laureatė – prozininkė Laura Sintija-Černiauskaitė už romaną „Benedikto slenksčiai“, 2009-ųjų – Andrius Jakučiūnas už romaną „Tėvynė“, 2010-ųjų – Ieva Toleikytė už apsakymų knygą „Garstyčių namas“, 2011-ųjų – Aleksandra Fomina už romaną „Mes vakar buvom saloje“ ir 2012-ųjų – Jurga Tumasonytė už trumposios prozos knygą „Dirbtinė muselė“. 2013 m. premija nebuvo teikiama. 2014-ųjų laureatas Tomas Vaiseta už apsakymų knygą „Paukščių miegas“, 2015-ųjų – Mykolas Sauka už apsakymų knygą „Grubiai“.

Programą įgyvendina