Ežerinytė, Ilona „Dabar Marselis“

Rašytojos sumanymas ir talentingai papasakota istorija nukelia skaitytoją ir apysakos personažą netikėta kryptimi – į meno pasaulį, kuriame menas yra ne tik kūriniai, meno istorija ir technikos įvaldymas, bet ir gebėjimas būti savimi, gebėjimas matyti ir kurti šviesą, gebėjimas ją perduoti kitiems. Šiame kontekste išryškėja viena svarbiausių apysakos teminių dominančių – mokytojo ir mokinio santykis, galintis auginti, bet galintis ir sužeisti, o kartais – tiesiog neįvykstantis.

Tylenis Julius savikritiškas, bet tvirtą dvasinį stuburą turintis jaunuolis. Jis kritikuoja sterilią namų aplinką, bet jam patinka švara ir tvarka, o ypač ta, kurią jis pats susikuria. Mėgsta stebėti pasaulį ir žmones, o ypač – klasės naujokę Šalnę... Vaikinas žavisi savimi pasitikinčiais draugais ir pats svajoja toks būti, bet jam vis pritrūksta drąsos apginti savo nuomonę ar papasakoti apie savo jausmus. Ne taip paprasta tai padaryti, kai tavęs niekas negirdi, kai esi įspraustas į ciniškų mokytojų reikalavimus atitikti stereotipinius gabaus mokinio ir ateities lyderio standartus, o kur dar tėvų lūkesčiai ar bendraamžių „teismas“... Kai šiame kelyje  belieka tik du pasirinkimai – pasiduoti ir slysti link kitų suplanuoto finišo arba ištrūkti į laisvę – paauglys nebūtų paauglys, jei neišbandytų antrojo.

Bandymas pabėgti iš komercinės vasaros stovyklos susiklosto ne pagal planą, tačiau nenumatytos aplinkybės Julių įsisuka į naują patirčių pasaulį, kuriame susitikimas su savimi, savo galiomis ir silpnybėmis neišvengiamas. Lemtinga pažintis su jaunimo meno studijos dalyviais ir jų vadovu Džiuzepe pakeičia vaikino požiūrį į žmones ir gyvenimo tikslus, kurie gali vesti įvairiomis kryptimis – ne tik aukštyn, bet „į tolį, iki horizonto, arba gilyn, į savo vidų“.

Sėkmingos kelionės ir skaitytojams! – Kristina Vaisvalavičienė

Pokalbis su autore LRT radiotekoje.