Grašytė-Black, Birutė „Sumokėjau alyvmedžio lapais“

Skaidri, netarški, nedaugiažodė ir iš pažiūros neįprastai mūsų dienoms nemaištinga poezija. Joje daug tylos, nes tie jos reti žodžiai traukiami iš kasdienės kalbos srauto ir mąsliai, neskubant tariami tarsi nuvalant nuo jų buities apnašas. Ši poezija ypač efektingai suskamba šnekių masinių, socialinių medijų bei kai kurių jų inspiruotų eilių kontekste: tai atsisakiusi sąmojingų, efektingų posakių ir kalambūrų bei paviršinio filosofavimo subtili poezija, kurioje susitelkiama į pojūčius ir atmintį. Kad ir apie ką ji tik pasakotų (vaikystės patyrimai, kasdienybės estetika ir kt.), joje akimirkos išgyvenimas išdidina net ir pačią menkiausią aplinkos ar atminties detalę, paverčia ją švytinčia poetine metafora, kurios nebeįmanoma nepastebėti. „Kristalas – iš druskos augintas eilėraštis“, – taip tvirtinama šioje knygoje. Tai ilgai auginta poetės pirmoji knyga, beje, laimėjusi prestižinį Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos kasmet rengiamą „Pirmosios knygos“ konkursą poezijos kategorijoje. Ji siūlo savitą kultūrinės ekologijos programą šiame karų alinamame pasaulyje – išlaikyti nesuterštą tikėjimą pasaulio grožiu ir prasmingumu. – Dainius Vaitiekūnas

Pokalbis su autore LRT radiotekoje.