Maskoliūnas, Rolandas „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“

Lengvai skaitoma, nedidelė, bet itin koncentruota istorinė apybraiža, kuri tarsi laiko mašina siekia nukelti skaitytoją šimtą metų atgal. Jos autorius – pripažintas mokslo populiarintojas, gebantis lengvai ir intriguojamai rašyti apie sudėtingus dalykus, – pateikia savitą svarbesnių 1922 metų įvykių chronologiją. Jis geba atrinkti tai, kas aktualu ir įdomu šiandien, kas atskleidžia vėlesnių įvykių ištakas, pasitiki skaitytoju, nes daug kur leidžia jam pačiam pasidaryti išvadas (pavyzdžiui, kad iš esmės nieko nauja po saule). Naudodamasis to laiko spauda, archyviniais dokumentais ir kitais jam prieinamais šaltiniais jis pasakoja apie stebėtinai gyvą ir intensyvų kultūrinį, visuomeninį to laiko gyvenimą ne tik Lietuvoje, bet ir dar daug kur kitur pasaulyje. Tokioje plačioje perspektyvoje jaunoji Lietuva pristatoma kaip itin gyvybinga Europos dalis, atsidūrusi tarp modernizmo iš Vakarų (kultūra) ir kanibalizmo iš Rytų (barbarybė, badaujanti šalis po bolševikų perversmo). Siekiant priartinti laike nutolusius įvykius išmoningai naudojamasi šiuolaikine kalba, vietomis primenančia socialinių tinklų fragmentiškus „postus“ apie čia ir dabar vykstančius įvykius, dažnas mėnuo pradedamas nuo mūsų laikams kažkuo artimų orų apžvalgos, istoriniai personažai ne kartą pristatomi vardais, to meto nuotraukomis, pasitaiko anekdotinių situacijų, net ir meilės romano vertų linijų: iš jų pati ryškiausia tuo metu Vokietijoje, tik skirtinguose miestuose, studijavusių Balio (Sruogos) ir Vandos (Daugirdaitės, būsimos Sruogienės) meilės istorija (kiek emocijų jų gausiose susirašinėjimo citatose!). Įsimenamai pristatomas dar ne vienas kitas susitikimas: Marcelio Prousto susitikimas su James’u Joyce’u, Alberto Einsteino – su gerbėjais Japonijoje... Pats chronologinis pasakojimas suartina iš pažiūros gana tolimus veikėjus ir įvykius, skatina ieškoti ryšio tarp jų.

Apybraiža savitai atsako į istoriko Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ („Aukso žuvys“, 2021), kuri buvo išrinkta 2021-ųjų metų knyga toje pat – publicistikos ir dokumentikos – kategorijoje, pasiūlydama įsižiūrėti į vieną iš svarbesnių tarpukario Lietuvos pradžios laikotarpių, dar labiau išryškindama pasaulinį literatūros ir meno, mokslo, visuomeninį Lietuvos įvykių kontekstą. Linkėčiau jai pakartoti jos sėkmę. – Dainius Vaitiekūnas

Pokalbis su autoriumi LRT radiotekoje.