„Metų knygos rinkimų 2022“ nominantus pristato ekspertų komisijos nariai. POEZIJOS KNYGOS

2023-04-11

Akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ nominantus plačiau pristato ekspertų komisijos nariai. Šį kartą pristatomi kategorijos „Poezijos knygos“ nominantai.

 

Gretos Ambrazaitės eilėraščių knygą „Adela“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narė literatūrologė dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Eilėraščių rinkinyje „Adela“ Greta Ambrazaitė derina skirtingus žiūros taškus – nuo kalbėjimo iš „aš“ perspektyvos iki šeimos istorijos pritraukimo, nuo nuosaikesnės eilėraščio formos iki konceptualiosios poezijos, kur labai svarbūs grafiniai pavidalai. Poetei būdinga tanki, kiek siurrealistinė poetinė kalba šiame rinkinyje tikslingai retėja, leisdama lengviau susikalbėti su skaitytoju, įžvelgti jautrumą supančiam pasauliui, perprasti emocijos autentiką ir patirties unikalumą, tačiau atidus, kruopštus darbas su kalba ir teksto struktūra leidžia išsaugoti subtilumo pojūtį.

Dovilės Bagdonaitės eilėraščių knygą „Takeliai_žolėje“ (Bazilisko ambasada, 2022) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos pirmininkas poetas, eseistas Gytis Norvilas.

Dovilė Bagdonaitė – poetė, dailininkė.

Autorė debiutavo laimėjusi „Pirmosios knygos“ konkursą su eilėraščių rinkiniu „Mėlynojo banginio širdis“ (2016). „Takeliai žolėje“ – antrasis poetės eilėraščių rinkinys. Ji aktyviai kuria ir vizualiųjų menų lauke. Neapleidžia ir įspūdį daro D. Bagdonaitės poezijos šviežumo jausmas, energija, autentiškas požiūris tiek į kalbą, tiek į supančią aplinką, reiškinius. Aiški autorės socialinė pozicija. Kalbos vizualumas (konkrečiosios poezijos įdagai) – labai svarbus knygos architektūros elementas – organiškas, sulydantis visus jos segmentus į vientisą audinį. Kalbėjimas proziškas, tikslus, aštrus, gimstantis iš gatvės, gamtos, buities stebėjimo ir savistabos.

„Vizuali, kampuota, kandi ir pastabi. Apgaulingai paprasta. Taki ir klajokliška. Poezija, galinti būti sraunia upe ir tigro dryžiais, apsnigtu automobiliu ir kriauklele įrėžtu vardu rankoje. Dovilės Bagdonaitės knyga – tikras chameleonas: joje sentimentus keičia bravūra, Paryžiaus peizažus – iškyla baidarėmis, o švelnumą – ironija“ (poetas Marius Burokas).
 

Ramunės Brundzaitės eilėraščių knygą „Tuščių butelių draugija“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narys literatūrologas doc. dr. Regimantas Tamošaitis.

Tai antrasis autorės eilėraščių rinkinys, rodantis jos poetikos raidą, aiškią meninę brandą, poetinės formos santūrumą. Rinkinyje išsilaisvinama iš jaunatviško lyrizmo inercijos, būdingo ankstesnei autorės kūrybai, randama drąsos atsiverti sau pačiai ir pasauliui. Tai autentiška išpažintinė miesto žmogaus lyrika, kylanti iš estetiškai pajaustos kasdienybės ir vietomis primenanti dienoraštį, kūrybinės terapijos praktiką. Tačiau nėra nei perdėto atviravimo, nei egzaltuotos emocinės saviraiškos. Imponuoja subjektės gebėjimas žvelgti į save iš šalies, objektyvuoti patirtis, taip išgryninant komplikuotą asmens egzistenciją: eilėraštis yra savasties atpažinimas ir kartu ramus susitaikymas su savimi. Tai intelektualių ženklų turinti lyrika, įtraukianti kultūrinius kontekstus. Asmeniniai išgyvenimai siejami su literatūrinėmis aliuzijomis, bet šį filologinės poetikos šleifą reikšmingai stiprina gyvas Vilniaus miesto pulsas, realus laiko tėkmės pojūtis. Lyrinė subjektė reflektuoja miesto gyvenimą upės vaizdiniuose gatvių tinkle, ji ir pati plaukia kartu su miesto gyvenimu, fiksuoja savo būsenas ir transporto tėkmėje atranda kultūrines miesto reikšmes. Rinkinys autentiškai vilnietiškas, o kartu jo koncepcija nurodo iniciacijos, arba perėjimo, archetipinę schemą: tai individo egzistencija iki nuopuolio, ligos bei vienišumo būsena, ir viltingas prisikėlimo įvykis, kai žmogus grįžta prie žmonių, susitinka su savo daiktais ir susitaiko su savimi. Herakleitiška upės tėkmė ir gyvasis miesto laikas viską keičia, grynina, gydo.

Birutės Grašytės-Black eilėraščių knygą „Sumokėjau alyvmedžio lapais“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos narys literatūrologas dr. Dainius Vaitiekūnas.

Skaidri, netarški, nedaugiažodė ir iš pažiūros neįprastai mūsų dienoms nemaištinga poezija. Joje daug tylos, nes tie jos reti žodžiai traukiami iš kasdienės kalbos srauto ir mąsliai, neskubant tariami tarsi nuvalant nuo jų buities apnašas. Ši poezija ypač efektingai suskamba šnekių masinių, socialinių medijų bei kai kurių jų inspiruotų eilių kontekste: tai atsisakiusi sąmojingų, efektingų posakių ir kalambūrų bei paviršinio filosofavimo subtili poezija, kurioje susitelkiama į pojūčius ir atmintį. Kad ir apie ką ji tik pasakotų (vaikystės patyrimai, kasdienybės estetika ir kt.), joje akimirkos išgyvenimas išdidina net ir pačią menkiausią aplinkos ar atminties detalę, paverčia ją švytinčia poetine metafora, kurios nebeįmanoma nepastebėti. „Kristalas – iš druskos augintas eilėraštis“, – taip tvirtinama šioje knygoje. Tai ilgai auginta poetės pirmoji knyga, beje, laimėjusi prestižinį Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos kasmet rengiamą „Pirmosios knygos“ konkursą poezijos kategorijoje. Ji siūlo savitą kultūrinės ekologijos programą šiame karų alinamame pasaulyje – išlaikyti nesuterštą tikėjimą pasaulio grožiu ir prasmingumu.

Juliaus Kelero eilėraščių knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“ (58 sapnai, 2022) pristato akcijos „Metų knygos rinkimai 2022“ knygų atrankos ir vertinimo ekspertų komisijos pirmininkas poetas, eseistas Gytis Norvilas.

Julius Keleras – poetas, fotografas, dramaturgas, vertėjas, knygų vaikams autorius.

„Virtuvėlė pilna Ukmergės“ – tai jau šešioliktoji autoriaus poezijos knyga. Ji fotografiška, kinematografiška, kiekvienas eilėraštis yra tarsi sustabdyta akimirka, kadras, knygą galima skaityti kaip topografinį Ukmergės, kuri ir yra šios knygos kūnas ir kraujas, žemėlapį. Kalba niuansuota, švari, lakoniška frazė atveria jautrią poetinę erdvę. Autorius savo poetinį žemėlapį braižo atsispirdamas nuo konkrečių detalių, buities, kasdienybės. Galima net pasakyti, jog knyga yra labai „nešiuolaikiška“, netgi provinciali, bet pačia geriausia prasme, einanti prieš šiuolaikinės poezijos madas, ir tai tampa šios poezijos virtuvėlės stiprybe.

„Tai knyga apie negrąžinamas, sykiu ir neprarastas vaikystės vasaras, „peizažus, tapusius natiurmortais“, apie šeimos ir namų istoriją, kurios horizonte visada iškyla kapai“ (poetas Tomas Venclova).