Tado Zaronskio knyga – įspūdingas poetinis debiutas. Šviežia, aštri kalba, negirdėtos metaforos. „Spalvinimo knygelė draugams“ – tamsi knyga, galbūt su lyrinio subjekto lūkesčiu, kad draugai (kas jie bebūtų) ją paspalvins, suteiks nespalvotam, klampiam buvimui gyvybingumo, prasmės. Zaronskio eilėraščiai meistriškai atskleidžia tamsias jauno, vienišo XXI amžiaus žmogaus būsenas, kai objektyvių sukrėtimų lyg ir nėra, bet gyvenimą graužia apatija, nerimas, beprasmybė, noras svaigintis. Lyrinis veikėjas – dienas savo kambaryje ar baruose leidžiantis jaunas akademikas, kuris rūko, skaito Hegelį ir Marxą, atidėlioja akademinių darbų rašymą, bijo, kad serga nepagydoma liga, ieško „šiam vakarui švelnumo kitoje bokalo pusėje“. Rodos, girdėta, bet T. Zaronskis sugeba apie tai rašyti originaliai, gyvai, įnešdamas į lietuvių poeziją naujų kalbos štrichų. – Ramunė Brundzaitė