Architektė Eglė Bazaraitė knygoje „Kapinės už miesto, miške“ pasirenka iki šiol mažai tyrinėtą Lietuvoje temą – katalikų laidojimo kraštovaizdžius XIX a. Vilniuje. Ji imasi nagrinėti trijų vilniečiams puikiai žinomų istorinių kapinių – Rasų, Bernardinų ir Saulės – istoriją. Šioje daugiasluoksnėje monografijoje atskleidžiama, kaip kapinių erdvėse atsispindi socialinė hierarchija, nacionalinis identitetas, epochos idėjos, kultūriniai kontekstai, katalikybės ir baltų tikėjimų įtakos. Nors knygos „Kapinės už miesto, miške“ pagrindas yra mokslinis, tačiau jame galima aptikti ir lyrinius, melancholiškus pačios autorės nukrypimus, aibę literatūrinių, meninių intertekstų, nuo Olgos Tokarczuk iki eseisto, religijotyrininko Gintaro Beresnevičiaus ir kitų garsių autorių, menininkų, istorikų citatų. Knygą puošia garsių to laiko fotografų kapinių nuotraukos, žemėlapiai, planai, dailininkų darbai. Šis tyrimas įdomus ir tuo, kad pati autorė, gyvendama, studijuodama užsienyje, turėjo galimybę Vilniaus kapinių architektūrą palyginti su Vakarų Europos laidojimo tradicijomis ir tai išties šį darbą praturtino.
Susipažinę su šiuo, be abejonės, svarbiu, originaliu E. Bazaraitės tyrimu, nuo šiol žvelgsime į mirusiųjų miestus gerokai skvarbesniu žvilgsniu. – Jurga Mandrijauskaitė