Žinomas istorikas Saulius Grybkauskas, dar prieš pandemiją ir karą Ukrainoje lankydamasis Maskvos archyvuose, aptiko iškalbingų bylų, o pernai jas sudėjo į patrauklią ir savaip apie sovietmečio visuomenę liudijančią knygą.
Joje, be solidaus akademinio įvado, rasime sovietmečiu iš Lietuvos į Maskvą rašytus skundus (vertimus iš rusų k. ir originalus). Tokie skundai galėjo funkcionuoti kaip ryšių ir galios siekimo priemonė, „dialogo su valdžia“ būdas, jie vaizdingai perteikia, kokie santykiai formavosi tarp sovietų imperijos centro ir periferijos, taip pat iš dalies atskleidžia juos rašiusiųjų steigtą savivaizdį ir savivoką.
Iš gausios sukauptos archyvinės medžiagos atrinkdamas laiškus autorius susitelkė į tuos, kurių objektas – Lietuvos vadovų ir kitų funkcionierių nusižengimai. Dėmesio verti ne tik patys skundai ir jų pobūdis, stilistika, bet ir tų skundų vertinimai, rezoliucijos (tiesa, dažnai gana formalios).
Skaitydamas šią knygą norom nenorom susimąstai, o kiek tokio „skundiškumo“ ir įtarumo – tik kitomis formomis – esame išsaugoję sociume nūdien. – Saulius Vasiliauskas