Atrinkti atsiminimai itin įvairiapusiškai atskleidžia neseniai amžinybėn iškeliavusios teatro kritikės, visuomenininkės Irenos Veisaitės gyvenimą ir asmenybę. Knyga įdomi tuo, kad apie Ireną pasakoja skirtingų kartų, įvairiais gyvenimo laikotarpiais tik trumpam su ja susitikę ar didesnę gyvenimo dalį kartu keliavę žmonės. I. Veisaitės paauglystėje išgyventos holokausto patirtys iškyla ją, pabėgusią iš geto, priglaudusios šeimos narių ir jaunystės bičiulių atsiminimuose. Ką Irenai reiškė teatras ir literatūros dėstymas Pedagoginiame universitete, pasakoja jos kolegos, studentai, teatro žmonės. Įdomu skaityti apie I. Veisaitės ryšius su Estija, Estijos teatru, kur dirbo jos antrasis vyras, režisierius Grigorijus Kromanovas. Taip pat apie Atviros Lietuvos fondo, Nepriklausomybės pradžioje praturtinusio jauną valstybę, steigimą (Irena buvo pakviesta jam vadovauti). Knyga išsiskiria ir tarptautiškumu – prisiminimais dalinasi ne tik Lietuvos visuomenei gerai žinomi žmonės, bet ir I. Veisaitę pažinoję žurnalistai, meno, mokslo atstovai iš Estijos, Izraelio, Vokietijos, JAV ir kitų šalių. – Ramunė Brundzaitė