Danutė Kalinauskaitė. „Baltieji prieš juoduosius“

Pirmasis ilgai lauktas novelistės Danutės Kalinauskaitės romanas neskubria tėkme vinguriuoja pro pamirštus devyniolikto amžiaus vardus, pro negailestingą dvidešimto amžiaus laiką, pro dabartybę, užčiuoptą su švelniu sąmoju ir (savi)ironija. „Baltieji prieš juoduosius“ – tai prarastų giminės vardų archyvas, kai įvardijimo pastanga yra ir noras laikytis už sprūstančių iš rankų daiktų bei pavidalų, per žodžius išlikti ir išsaugoti savo istoriją. Tai besiskleidžianti tiek asmeninės, tiek kolektyvinės atminties geografija. Tai švelnus motinos ir dukros ryšio trapumas, nutvilkantis artėjančio praradimo geluonimi. Lėto ir ilgo degimo tekstas leidžia užčiuopti tvinksintį epochos laikrodį ir kartu suteikia prieglobstį nuo laiko tironijos. Tvirta ranka rašytoja vedasi mus pasakojimo vingiais darsyk įrodydama savo meistriškumą, atsidavimą ir atsakomybę tekstui, kiekvienam jo sakiniui. – Akvilina Cicėnaitė