Jurga Tumasonytė. „Naujagimiai“

Naujoji prozininkės Jurgos Tumasonytės knyga „Naujagimiai“ darsyk paliudija šios autorės reikšmę lietuvių literatūrai – tai, sakyčiau, viena įsimintiniausių pastarojo laiko knygų, kurią skaitant sykiais užsimiršti, kad ji parašyta lietuvių autorės.

Ši knyga turi visus geriems tekstams deramus sandus: išradingą struktūrą, kalbos jausmą, vaizduotę, intrigą, žaismę, sykiu gebėjimą natūraliai keliauti skirtingais istoriniais laikotarpiais – daliai veikėjų per juos „augant“ ir taip veriant skirtingus gyvenimus bei pasakojimus į vieną vėrinį – išrenkant tik tam tikras laikmetį ir charakterius atspindinčias detales, bet teksto bereikalingai neperkraunant.

Pasakojimai „Naujagimiuose“, subtiliai dekonstruodami socialinius ir kultūrinius sluoksnius, tarsi užklausia kiekvieno mūsų, ką esame paveldėję ir kiek galime ir gebame veikti savarankiškai. Atskirai pažymėtina ir tekstų tematinė dinamika: dalis istorijų pasižymi gana tamsia nuotaika, pavyzdžiui, įtaigiai ir šiurpiai vaizduojamomis mirtimis, karu, dalis – satyriškumu, pokštais, nuotaikingais dialogais: greta rašytojos kūrybai būdingo teksto realybės sąlygiškumo, mistinio lygmens čia rasime dar ryškesnį savito humoro ar net grotesko braižą, vietomis šiek tiek priminusį Lietuvoje jau pamėgtą estų prozininką Andrų Kivirähką.

Gyva, nenuobodi, įsimintina knyga. – Saulius Vasiliauskas